Viskas buvo ne taip

PARADOKSALIŲ, IRONIŠKŲ ĮŽVALGŲ GAUSI ESEISTIKA

„Viskas buvo ne taip“ – penktasis Liutauro Degėsio esė rinkinys. Šioje knygoje – gausybė paradoksalių, ironiškų filosofinių įžvalgų apie įvairias visuomenės gyvenimo realybes: politiką, religiją, mokslą, meną, švietimą. Tekstai nuolat primena, koks svarbus yra kalbėjimas, rašymas, skaitymas – artėjant prie išorinės ir vidinės tikrovės supratimo. Ironiška, kad švietimas, socializacijos procesai, tikslieji mokslai – bando įteigti mums, jog išorinė tikrovė, vadinamasis „po saule“ esantis pasaulis – yra svarbesnis, nei paties savęs pažinimas ir supratimas. Bet: neturime pojūčių – kitų žmonių pojūčiams pajusti, niekada nepajausime kitų žmonių jausmų. Ir todėl, nesigilindami į save, nebandydami suprasti savęs, niekaip nesugebėsime priartėti prie kitų žmonių. Nesuvoksime jų argumentų, jų logikos. Nepajėgsime jų už-jausti, suprasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Viskas yra ne taip, nes viską – pasistengęs – galėtum suprasti kitaip. Ne veltui taip daug žmonių kartoja šitą frazę: „Nesuprantu, kaip tu gali nesuprasti“.

Liutauras Degėsys – poetas, rašytojas, publicistas, monografijų, mokslinių straipsnių ir vadovėlių autorius. Rašytojas du kartus įvertintas Kultūros ministerijos premija už publicistiką (2010, 2017) ir Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).

Rizikuosi kiekvieną kartą: rinkdamasis draugus, mylimuosius, studijas, profesiją, darbą, laisvalaikį, malonumus. Knygas, teorijas, religijas, tikėjimus, pažiūras, nuostatas. Žinias, patirtis. Pakitimai tavyje įvyks negrįžtamai – nes tie pasirinkimai, tos naujos patirtys, žinios, įgūdžiai, nuostatos pakeis tave neatkeičiamai. Nieko negalėsi pakartoti, nes nieko nepavyks padaryti antrą kartą, kaip pirmą kartą. Kai nuspręsi pakeisti save, jau būsi kitas žmogus, ne tas, kuris dar buvo savimi patenkintas. Nebegalėsi pamatyti savęs buvusiomis akimis. Negalėsi įvertinti – kiek pasikeitei. Gal ir galėsi ilgėtis savęs – buvusio. Keisto ir nesuprantamo. Idealizuoto, pagražinto. Tokio, koks jis tau atrodo dabar – naujomis akimis.

Mikroskopiniai pakitimai vyksta visą laiką. Tu keitiesi kasdien – po truputį, lėtai, neišvengiamai, nepastebimai netgi pats sau. Gali būti, kad vieną dieną – belaukdamas ateities, o taip ir neišdrįsęs pasirinkti – pamatysi svetimą žmogų, iš veidrodžio žiūrintį į tave.

Ir išsigąsi, ir pasigailėsi – kad neužteko drąsos pasiryžti ir pasikeisti anksčiau.