Į septynių pasaulio stebuklų sąrašą, galutinai susiklosčiusį tik XVIII a., įtrauktas Aleksandrijos švyturys Faro saloje, kabantieji Semiramidės sodai senovės Babilone, Cheopso piramidė Gizoje, milžiniška dievo Helijo statula Rodo saloje, Dzeuso statula Olimpijoje, karaliaus Mauzolo mauzoliejus Halikarnase ir Artemidės šventykla Efese.
Iki mūsų dienų iš sių didingų statinių išliko tik Didžioji Egipto piramidė. Kitus paminklus sunaikino laikas.
Galbūt todėl XXI a. pradžioje kilo idėja sudaryti naujų, musų dienomis egzistuojančių, pasaulio stebuklų sąrašą. Jį aptariant internete dalyvavo daugiau kaip pusantro milijono žmonių. Į lyderių septynetą buvo įtraukta Didžioji kinų siena, uolose iškirstas Jordanijos Petros miestas, Kristaus Atpirkėjo statula ant Korkovado kalno Rio de Zaneire, senasis Peru miestas Maču Pikču, Čičen Icos majų piramidžių kompleksas Meksijoje, Tadz Mahalio mauzoliejus Indijoje. Iš Europos stebuklų į naująjį sąrašą įtrauktas tik Romos Koliziejus.
Be šių minėtų nuostabių statinių, mūsų planetoje gausu daug kitų, ne mažiau įspūdingų objektų, sukurtų žmonių rankomis. Per šimtmečius nuo Antikos laikų daugelio pasaulio šalių statytojai ir architektai sukūrė gausybę nuostabių didingų statinių, traukiančių viso pasaulio žmonių dėmesį.
Vis dėlto į naująjį „puikųjį septynetą" nepateko nei Ispanijos Alhambra, nei Amerikos Laisvės statula, nei Bavarijos Noišvansteino pilis, nei Atėnų Akropolis. Didžiosios Britanijos teritorijoje stūksantis paslaptingasis Stounhendžas tikrai pelnytai galėtų pretenduoti į pasaulio stebuklo vardą. Ne ką mažiau įspūdingi ir megalitiniai Velykų salos paminklai.
Todėl knygoje aprašomi ir šie objektai, ir daugelis kitų istorijos paminklų, kurių atsiradimą lėmė žmogaus minties ir talento polėkis. Aprašomi ir senieji, ir naujieji pasaulio stebuklai, taip pat daugelis nuostabių Europos, Azijos, Afrikos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos statinių.
Objektui skiriama po atskirą puslapį.
Tekstus paįvairina vaizdingos nuotraukos.
Iš viso aprašyti 94 žymus statiniai, sudarantys žmonijos laimėjimų aukso fondą.
Įžanga
Įžanga
1640 m. prancūzas D. Bessi Vatikano bibliotekoje aptiko nedidelį rankraštį, parašytą graiko Filono, paprastai vadinamo Filonu Bizantiečiu. Jis gyveno III a. pr. Kr. ir veikiausiai buvo pirmasis Antikos autorius, savo veikaluose pavartojęs magišką žodžių derinį - „Septyni pasaulio stebuklai". Vėliau apie įstabius architektūrinius žmonijos laimėjimus rašė ir 37 tomų „Gamtos istorijos" autorius Plinijus Vyresnysis (I a. po Kr.), ir Romos poetas Marcialis (I a. po Kr.), ir graikas Pausanijus (II a. po Kr.). Buvo ir kitų autorių. Jų sudaryti „pasaulio stebuklų" sąrašai, įskaitant Filono sąrašą, skyrėsi. Vieni autoriai stebuklais laikė senojo Babilono sienas ir Koliziejų, kiti susižavėję rašė apie tiltą per Eufrato upę. Galutinis „Septynių pasaulio stebuklų" sąrašas susiklostė tik XVIII a. Į jį buvo įtrauktas Aleksandrijos švyturys Faro saloje, Kabantieji Semiramidės sodai senovės Babilone, Cheopso piramidė Gizoje, milžiniška dievo Helijo statula Rodo saloje, Dzeuso statula Olimpijoje, karaliaus Mauzolo mauzoliejus Halikarnase ir Artemidės šventykla Efese.
Iki mūsų dienų iš šių didingų statinių išliko tiktai Didžioji Egipto piramidė. Kitus ištrynė laikas. Galimas daiktas, dėl to XXI a. pradžioje kilo idėja sudaryti naujų, mūsų laikais egzistuojančių, pasaulio stebuklų sąrašą. Projekto sumanytojas - Šveicarijos verslininkas Bernardas VVeberis. Jis sukūrė atitinkamą tinklalapį, kuriame visiems norintiems siūlė balsuoti už vieną ar kitą objektą. Svarstant, ką reikėtų įtraukti į naują sąrašą, dalyvavo daugiau kaip pusantro milijono žmonių - tai laimėjimas, įmanomas tik dėl interneto. Beje, už 2 JAV dolerius buvo galima gauti oficialų balsavimo dalyvio sertifikatą. Rezultatai buvo susumuoti „trijų septynetų" dieną - 2007 m. liepos 7-ąją. (2007 07 07). į lyderių septynetą įėjo Didžioji kinų siena, uolose iškaltas Jordanijos miestas Petrą, Kristaus Atpirkėjo statula ant Korkovado kalno Rio de Žaneire, senasis Peru teritorijoje įsikūręs miestas Maču Pikču, Čičen Icos majų piramidžių kompleksas Meksikoje, Tadž Mahalio mauzoliejus Indijoje. Iš Europos stebuklų į naują sąrašą įtrauktas tiktai Romos Koliziejus. Galimas daiktas, tai lėmė gana abejingas europiečių požiūris į šį B. Weberio sumanymą.
Įdomu kas kita - naujame sąraše yra tik vienas objektas, pastatytas Naujaisiais laikais - tai Kristaus Atpirkėjo statula Brazilijoje. Galbūt tai ir ne visiškai teisinga. XIX ir XX a. žmonija sukūrė nemažai garsių statinių, kurie tikrai galėtų būti vadinami naujaisiais pasaulio stebuklais. Galbūt jų reikšmei įvertinti reikalinga istorijos perspektyva. Tačiau per ankstesnius amžius, praėjusius nuo Antikos laikų, įvairių šalių statytojai ir architektai pastatė daugybę puikių ir didingų statinių, traukiančių viso pasaulio žmonių dėmesį. Į naująjį „puikųjį septynetą" nepateko nei Ispanijos Alhambra, nei Amerikos Laisvės statula, nei Bavarijos Noišvanšteino pilis, nei Atėnų Akropolis. Britanijos teritorijoje stūksantis paslaptingasis Stounhendžas tikrai pelnytai galėtų pretenduoti į pasaulio stebuklo vardą. Ne ką mažesnį įspūdį daro ir megalitiniai Velykų salos paminklai.
Knygoje aprašyti šie objektai ir daugelis kitų istorijos paminklų, kurių atsiradimą lėmė žmogaus minties ir talento polėkis.