Visada, Tėve, bus Amerika

Rašytojos, literatūrinės Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatės Loretos Jastramskienės romanas „Visada, Tėve, bus Amerika“ – tai istorija apie sūnų, visą gyvenimą laukusį tėvo laiško iš Amerikos. Sovietinės Lietuvos okupacijos 1940 m. pasekmes atveriantis pasakojimas apie tremtį patyrusių žmonių kančias, potrauminio streso sindromą jų ir jų vaikų gyvenimuose.

Sunkia širdies liga sergantis Liudvikas Kardelis supranta, kad gyventi liko nedaug. Atvežtas į ligoninę Vilniuje, jis mintimis nuklysta į vaikystę, pasakoja palatos kaimynui Valerijui apie savo išgyvenimus Sibire.

1941-ųjų birželio 14-osios naktis, tremtis į Sibirą, pabėgimas iš jo. Nors vienas po kito miršta tremtiniai, Liudvikas su motina Elena viliasi išlikti, nes žino, kad jo tėtis Simonas, išėjęs ginti Lietuvos, bus pasitraukęs į Ameriką ir jie būtinai kada nors susitiks.

„Romanas suteikia paguodą, nusiraminimą, kai aukoje pažadinama meilė. Loreta Jastramskienė remiasi artimųjų patirtimi, istorijos faktais, visa tai apjungia literatūrinė vaizduotė, gilus rašytojos žvilgsnis į žmogų atsivėrusiose istorijos bedugnėse,“ – pastebi estų rašytoja ir režisierė Imbi Paju, kuri daug metų savo knygose, filmuose nagrinėja sovietinės okupacijos ir diktatūros pasekmes tautų ir žmonių likimams.

„Visada, Tėve, bus Amerika“ – penktoji autorės knyga.