Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų, III tomas

Produktyvaus XIX a. lenkų rašytojo, istoriko, publicisto, dailininko, leidėjo Juzefo Ignaco Kraševskio (1812–1887) kūrybinis palikimas vėl pamažu atgauna savo reikšmę. Keturtomė "Vilniaus miesto istorija" nuo pat jo pradžios iki 1750 metų (išleista lenkų kalba 1838–1842) – vienas pirmųjų šio įspūdingo palikimo ženklų. Autorius surinko gausybę spausdintų ir rankraštinių šaltinių, mūsų dienomis daugelio jau neprieinamų. Istorinė monografija „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750" kruopščiai perpasakoja dabar jau daugelį neegzistuojančių, neprieinamų šaltinių, sykiu kritiškai vertinant tuose šaltiniuose aprašomus įvykius ar faktus. Tokios išsamios istorijos iki tol neturėjo nė vienas Lenkijos miestas, netgi Krokuva, – rašė recenzijoje jo amžininkas A. H. Kirkoras. Pradėjęs nuo geografinės ir istorinės apžvalgos, sodria kalba pasakoja Vilniaus miesto istoriją pagal didžiųjų kunigaikščių valdymo metus, aprašo miesto bažnyčias, socialinius gyventojų sluoksnius, tautines ir religines bendruomenes, amatus ir prekybą, žymesnius pastatus, švietimo įstaigas, spaustuves, bibliotekas, archyvus. Pateikiama labai išsami 1519–1799 m. laikotarpį apimanti bibliografija.

Apskritai, J. Kraševskio palikimas – per 600 įvairaus žanro kūrinių. Tyrinėjo Vilnijos krašto archeologinius paminklus, pirmasis juos pristatė pasaulio mokslininkams, tarptautiniuose Bolonijos ir Stokholmo kongresuose.

Minint šio iškilaus kūrėjo 200 metų gimimo sukaktį išverstas į lietuvių kalbą ir kiek vėliau išleistas pirmasis keturtomės "Vilniaus miesto istorijos" tomas (Mintis, 2015), minint 130-ąsias autoriaus mirties metines išleistas II-asis tomas.

"Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų, III tomas" aptaria katalikų Bažnyčios dvasininkų vietą viduramžių Vilniaus ir Lietuvos gyvenime, dvasininkijos hierarchijų raidą, įtakos kaitą Vilniaus kultūros, mokslo, papročių, tradicijų vystymuisi; plačiai pristatoma reformacijos atsiradimo Vilniuje istorija, kovos tarp konfesijų dėl įtakos šalies politiniam, ūkiniam, kultūriniam gyvenimui; kitų konfesijų radimosi ir veiklos Vilniuje istorija; teisės, privilegijų, valstybės valdymo formų kaitos istorija, amatų ir cechų, prekybos, transporto, gyventojų ir valstybės pajamų, išlaidų, mokesčių, arsenalo, monetų kalyklos, rotušės, kitų svarbių objektų istorija, pasakojama apie vilniečių papročių, drabužių, iškilmių, apeigų ir kitų dvasinių gyvenimo sričių būklę ir keitimąsi viduramžių Vilniuje.

Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila