ĮVADAS
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai XVI—XVIII a. stovėjo pilies centre tarp Gedimino kalno ir Katedros (pav. 1). XVIII ir XIX a. sandūroje jie buvo nugriauti. Iš XVIII a. ikonografinės medžiagos žinome, kad juos sudarė 4 korpusai, supę beveik uždarą, netaisyklingo keturkampio formos kiemą (pav. 2). Rytinis ir pietinis korpusai buvo 3 aukštų (pav. 3-6). Iš rūmų išliko tik apgriauto ir XIX a perstatyto rytinio korpuso dalis, kuri 1986-1987 m. buvo bandyta pritaikyti muziejui. Paminklų restauravimo projektavimo instituto architektai pradėjo šio pastato architektūrinius tyrimus, o archeologai - jo aplinkos archeologinius kasinėjimus.
Tyrimai parodė, kad pastate išliko ne tik XVI a. renesansinių rūmų liekanos, bet ir senesnių, gotikinių, mūrų. Šalia šio pastato, žemėje, yra nugriautosios rūmų dalies rūsių liekanos (25, p. 64). Nuspręsta ištirti visą rūmų teritoriją, muziejaus rengimo atsisakyta. 1988 m. tyrimai buvo pavesti Mokslų Akademijos Lietuvos istorijos institutui.
1988 m. Lietuvos istorijos institutas baigė Paminklų restauravimo projektavimo instituto archeologų 1987 m. pradėtus kiemo šiaurės rytinės dalies tyrimus ir atidengė rūmų pietryčių kampe buvusio rūsio liekanas. Tyrimų duomenys paskelbti atskiroje knygutėje .
1989 m. archeologiniai tyrimai buvo tęsiami į vakarus nuo 1988 m. tirto kampinio rūsio (C). Atidengtas visas gretimas pietinio korpuso rūsys (D) ir žymi dalis sekančio (E), ištirta dalis išorinio kiemo ties pastaruoju rūsiu, aptikti XVIII a. pabaigos piešiniuose ir planuose vaizduojamo prie pietinio korpuso stovėjusio priestatėlio (bokštelio) pamatai, keliose vietose aptikti senesnių, iki gotikinių rūmų pastatymo, stovėjusių mūrinių statinių likučiai, surinkta daug įvairios paskirties XVI-XVIII a. dirbinių, koklių, architektūrinių detalių.
Tyrimų metu aptiktos rūsių liekanos padėjo patikslinti rūmų planą, papildė rašytinių šaltinių žinias apie jų statybos pradžią, patvirtino XVIII a. piešinių tikslumą, buvo pagrindu pirmosioms grafinėms pastato rekonstrukcijoms.
Paieškos naujos aprašomosios ir ikonografinės medžiagos 1989 m. liko be žymesnių rezultatų.
Šioje knygutėje skelbiami 1989 m. archeologinių ir architektūrinių tyrimų duomenys, pateikiama žinių apie XVIII a. rūmų teritorijoje buvusias miestiečių valdas bei rūmų sodo XV-XVII a. sluoksnių palinologinių tyrimų rezultatus. Tai 1988 m. tyrimų rezultatų tęsinys, todėl čia nėra išsamios rūmų istorijos apžvalgos, kuri pateikta pirmojoje knygutėje, nurodant ir svarbiausią literatūrą.
Tiriant Vilniaus Žemutinės pilies rūmus ir jų teritoriją 1989 m. tęsėsi kūrybinis Lietuvos istorijos instituto ir Paminklų restauravimo projektavimo instituto bendradarbiavimas.
Šiek tiek pakito talkininkų sudėtis. 1989 m. suaktyvėjus paminklotvarkos darbams Lietuvoje, į juos įsitraukė dalis buvusių mūsų talkininkų. Juos pakeitė jaunimas - moksleiviai ir studentai. Kartu su Vilniaus pedagoginio instituto ir universiteto studentais tyrimuose pradėjo lankytis Dailės akademijos auklėtiniai - būsimieji architektai ir keramikai. Tyrimais susidomėjo lietuvių išeivijos jaunimas. 1989 m. vasarą juose dalyvavo grupė Punsko licėjaus moksleivių, keliolika JAV ir Argentinos universitetų bei koledžų auklėtinių.
Tęsėsi bendradarbiavimas su techniškąja Lietuvos inteligentija bei gamybinio profilio įstaigomis. Nuolatinį kontaktą su jomis padėjo palaikyti statybos ministerijos darbuotojai Vytautas Elenbergas ir Vytautas Čaplikas. Statybos ministerijos I-oji autotransporto įmonė ir Vilniaus melioratoriai padėjo pašalinti ištirtą žemę, Vilniaus statybos susivienijimas ir „Plastos" gamykla - apsirūpinti būtiniausiomis pagalbinėmis medžiagomis.
Atkastąsias rūmų liekanas jau pačioje tyrimų pradžioje nutarta nebeužkasti. Iškilo jų apsaugojimo nuo nepalankių Orų problema. Bandymas uždengti laikinais mediniais stogais nepasiteisino dėl dviejų priežasčių: tie stogai trumpaamžiai, o tankios jų atramos trukdė tęsti tyrimus.
Apsvarsčius keletą pasiūlymų nuspręsta panaudoti stikloplasčio stoginius, kuriuos gamina Zarasų Eksperimentinis projektavimo statybos susivienijimas „Polimerai". Rekomendacijas perkasoms uždengti parengė Statybos technologijos įmonės direktorius Vytautas Aviža. Kolūkių statybos projektavimo instituto architektas Romas Rutkus sujungė kelias jo paties suprojektuotas stikloplasčio daržines. Projektą įgyvendino „Polimerams" priklausantis kooperatyvas iš Ignalinos, vadovaujamas Romo Ralio. Vėlyvą 1989 m. rudenį 43X50 m dydžio statinys apglėbė visą 1987-89 m. ištirtą rytinio ir pietinio korpusų dalį.
Atkastieji mūrai ne tik apsaugoti, atsirado galimybė tęsti darbus nepalankiomis oro sąlygomis, pailgėjo darbų sezonas. Visa tai spartino tyrimus.
Leidėjas: | Lietuvos istorijos institutas |
Išleidimo metai: | 1991 |
Knygos puslapių skaičius: | 158 |
Formatas: | 15x21, kieti viršeliai |
ISBN ar kodas: | VZP2 |
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti