Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Šioje kolektyvinėje monografijoje "Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo", analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią iki pilies virtuvės stalo ir galiausiai – atliekų tvarkybą.

Šešių mokslininkų (Povilas Blaževičius, Neringa Dambrauskaitė, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė) komanda, nuodugniai ištyrusi Vilniaus pilių teritorijoje surinktą zooarcheologinės medžiagos kolekciją, kaulo bei rago dirbinius, taip pat istorinių šaltinių duomenis, atskleidžia naujus arba dar menkai žinotus faktus.

Skaitytojas knygoje "Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo" ras atsakymus į klausimus, kada Lietuvą pasiekė pirmieji kalakutai, triušiai ar karpiai, kokie šunys lydėjo valdovus medžioklėse, kaip keitėsi naminių gyvulių dydis ir kaina skirtingais istoriniais laikotarpiais, kodėl Lietuvoje gyvenusiais laukiniais arkliais nebuvo galima jodinėti, kas nutiko trims gyviems taurams, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos siųstiems į Konstancą imperatoriui Zigmantui I, bei daugelį kitų mokslininkų bendruomenę ir plačiąją visuomenę turinčių sudominti istorijos detalių.