Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai XVI-XVIII a., 1 tomas, 1502-1533

Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik tada, kai pačios kapitulos, kaip institucijos, Vilniuje nebeliko, t. y. sovietams okupavus Lietuvą, ėmusis represijų prieš Bažnyčią ir dvasininkus, galop nacionalizavus ir Vilniaus katedrą.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rudenį, Vilniaus kapitulos archyvas, kaip ir Katedros lobynas, dėl saugumo buvo užmūrytas bažnyčios sienose ir surastas tik 1956 m. (lobynas apskritai – 1985 m.). Rastieji dokumentai dabar saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Knygoje "Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai XVI–XVIII a. TOMAS 1/ Acta capituli ecclesiae cathedralis Vilnensis saec. XVI–XVIII TOMUS 1/ 1502–1533" publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michalas Balinskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais“.

Publikacija vainikuoja kelių istorikų kartų pastangas padaryti šį reikšmingą Lietuvos ir Bažnyčios istorijos šaltinį prieinamą profesionaliems tyrėjams ir gimtosios istorijos mylėtojams.