Vietoj dienoraščio, 1976–1983. 2 tomas (knyga su defektais)

  Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).  

Juozo Baltušio dienoraščių knygos II tomas, kaip ir pirmoji, apėmusi 1970-1975 metus, taip pat pavadinta „Vietoj dienoraščio“. Skaitytojams, jau žinantiems pirmąją dalį, toks atsargumas yra akivaizdus – tai nėra vien dienoraštis.

Kalbėdamas apie Juozo Baltušio dienoraščių leidimą, knygos sudarytojas Antanas Šimkus pasakojo: „... susidarė įspūdis, kad rašytojas dienoraščius rašė ne vien sau ar saviems. Kai kur „išlįsdavo“ sakiniai, skirti platesniam ratui skaitytojų“. Tokia pati intonacija išlieka ir antrame dienoraščių tome, kuriuose fiksuojama kasdienybei skirti fragmentai ir pastabos.

Dienoraščiai pradėti leisti praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties. Remiantis jo paties sudaryta testamentine valia tyrinėtojams atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Darbo juose metu paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1991-aisiais paliko labai įdomią ir gausią – 4300 mašinraščio puslapių – medžiagą. Antrame „Vietoj dienoraščio, 1976–1983“ tome paskelbti užrašai, kaip ir pirmame, padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.

Juozo Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Beje, antrame dienoraščių tome „Sakmei apie Juzą“ skirtas ypatingas akcentas – nes romanas buvo išleistas 1979-ais metais. Šios garsiausios Juozo Baltušio knygos leidimo peripetijos „Vietoj dienoraščio, 1976–1983“ puslapiuose aprašomos ypač dinamiškai. Štai 1978 m. gruodžio 3 dienos, sekmadienio įrašo fragmentas:

„Vis dar laukiu, kuo baigsis reikalai su „Vaga“ dėl „Sakmės apie Juzą“. Priėjo vyreliai iki to, kad siūlo, girdi, dabar išleiskim, kaip galima, o vėliau gal bus galima išleisti ir pilnai, reikia tiktai kantrybės. Atsakiau, kad vardan tos kantrybės prašau atidėti rankraštį ir laukti geresnių laikų. Man juk vis tiek, ar kūrinys išeis iš spaudos dabar, ar po mano mirties, galiu palaukti, neteršdamas savo vardo melu. Atsakymas: „Gali tekti labai ilgai laukti.“ Tuo pokalbis baigėsi. Bailiai jie, štai kur šuo pakastas.

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.