Viešbučių verslo pagrindai

 

PRADŽIOS ŽODIS

 

Išgirdęs pasiūlymą parašyti įžangos žodį knygai apie viešbučių verslą, labai su-simąsčiau, ar netampu tokiu pat buvusiu kolega žurnalistu, kuris anksčiau domė-josi tik kinu, merginomis ir automobiliais, o dabar mums pateikia reportažus iš sveikatos, švietimo ir mokslo, žemės ūkio, krašto apsaugos ir kitų ministerijų. Susitikęs gatvėje paklausiau:

- Ar nebuvo sunku įsigilinti į specifiką?

- Ne, - atsakė buvęs kolega. - Aš tik paklausiu, ką Jūs padarėte, kad Lietuvai būtų geriau? Ir po to ministrai kalba nesąmones, o kameros veikia.

Gal man drąsos pridėjo kažkada įvykęs pokalbis su profesoriumi Donatu Katkumi. Tuomet mes juokavome, kad į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir kitas įvairias komisijas neturėtų būti skiriami nei abstinentai, nei vegetarai, nes teoriniai samprotavimai praktinei veiklai nieko neduoda. Nors ir čia lazda su dviem galais - geras krepšinio treneris nebūtinai turi pataikyti į krepšį.

Iš tikro, kai atsivėrė sienos ir pradėjome laisvai keliauti po Europą ir šiek tiek laisviau po Ameriką ir pasaulį, mes visi esame viešbučių paslaugų vartotojai. Ir priimkite šiuos mano žodžius ne kaip recenziją apie knygą, ne kaip reklamą, o tik kaip mažytes pastabas žmogaus, kuriam teko miegoti Strasbūro nakvynės namuose, kuriuose patalynė buvo palikta iš Rusijos grįžusios Napoleono armijos, - ji pradeginta laidynėmis, nuskalbta iki kavos su pienu spalvos, adyta, lopyta ir visvien vietomis skylėta. Teko gyventi ir karališkųjų šeimų, ir prezidentų pamėgtuose viešbučiuose, kur natūralaus šilko patalynė šiugždėjo ir blyksėjo auksinėmis monogramomis. Teko apsistoti ir istoriniuose viešbučiuose, kur vestibiulyje iškabintas juose gyvenusių įžymybių sąrašas baksnojo į mano istorinių žinių spragas, o devynioliktojo amžiaus drabužių spintą pavykdavo uždaryti tik įrėmus petį.

 

Pirmas žodis. Viešbučio užsakymas

Viešbutį gali rezevuoti tik turėdamas kreditinę kortelę, o tavo turimas milijonas kišenėje arba mokėjimo kortelėse nieko negelbsti. Lygiai taip pat viešbučio

nuotraukos internete žvaigždučių skaičiaus negarantuoja. O Stokholme užsisakytas viešbutis rūkantiems parodė, kad iš 1002 numerių tik du apartamentai skirti rūkaliams. Todėl ketvirtame aukšte gėrėme gerą ispanišką vyną ir liftu važinėjome j švedišką vėją pusiau su lietumi. Italijoje rūkančiuosius kažkodėl apgyvendino nerūkančiųjų aukšte, o nerūkančius - atvirkščiai. Matyt, mokė tolerancijos, todėl poriniai aukštai kaip pašėlę važinėjosi liftu parūkyti į gatvę, - tuomet į saulėkaitą. Šešėlyje buvo 34 laipsniai Celsijaus.

 

Antras žodis. Kelias į viešbutį

Smagu, kai tave oro uoste pasitinka palydovė su užrašyta tavo pavarde. Bet gal laukia mikroautobusas, ant kurio užrašytas tavo viešbučio pavadinimas. Puiku, jis pristatys tiesiai į vietą, bet, žinoma, jūs neturėsite vietinės valiutos arbatpinigiams. Ypač, tarkim, tokioje ES šalyje kaip Malta, kur funkcionuoja tik vietinė valiuta, stipresnė net už Anglijos svarą. Todėl maloniai pavergia viešbučiai, kuriuose Jūsų lagaminai atsiduria kambaryje, kol Jūs pildote registracijos korteles, ir niekas nelaukia su šypsenėle Jūsų kambaryje prie durų - gal dar reikia kokios paslaugos? Žavi ir Praha, kurioje aiškiai parašyta, kiek kainuoja kelionė į vieną ar kitą viešbutį. Nereikia kaip Vilniuje važiuoti iki Naujininkų, o tuomet laukti realios kainos taksi.

 

Trečias žodis. Viešbutis ir jo grimasos

Malonu, kai įėjus į viešbučio numerį, tave pasitinka vardinis sveikinimas televizoriaus ekrane. Dar maloniau - mažytė pamerkta gėlytė arba paliktas gero vyno butelis, adresuotas tau - didžiai gerbiamam ir laukiamam gyventojui nuo viešbučio valdytojo su jo parašu. Tai malonios, nieko nekainuojačios smulkmenos, kurios iš karto nuteikia atlaidžiai, tarkim, jeigu per pusryčius jūs nerasite jokių šviežių daržovių - ir tai pietuose! Niūriai nuteikia, kai vadinamuosiuose 5 žvaigždučių viešbučiuose randi apšiurusius kilimus, užuolaidas, neblizgančias kriaukles. Didžiausią šoką sukėlė Kipras ir Danija. Kipre į dušo kabiną teko laipioti per unitazą, o akiai malonios užuolaidos dengė aklinas sienas, tuo pačiu metu kolegos už tokią pat kainą gavo pakankamai prabangius apartamentus, nes viešbutis - Europos kainomis - tikrai buvo nepigus. O Danijoje pribloškė viešbutis, kuriame vietoj lovos buvo sudedamas fotelis, vietoj televizoriaus - objektas, mažesnis už „Šilelį", o Iljičiaus lemputės karojo prikaltos prie neobliuoto medžio tašų. Į kambarius ne-priėmė iki 14 vai., dingti liepė iki 10 vai., o mokėjome už parą tiek pat kiek „Hil-tone", į kurį vėliau ir persikėlėme.

 

Ketvirtas žodis. Atsisveikinimas

Yra viešbučių, kuriuose nė neatsimeni, kaip išvykai, nes viskas įvyksta kažkaip paprastai, nepastebimai. Vakare atsiskaitai, užsisakai taksi, anksti ryte išgeri kavos arba gauni pusryčius į kambarį, nes lėktuvai į Lietuvą - visada su persėdimais - išskrenda nuo 6 iki 8 valandos ryto. Vėliau jie skrenda į Londoną ar Paryžių. Bet yra viešbučių, kur dešimt kartų paklaus, ar nesinaudojai baru ir ar netyčia neįsidėjai viešbučio rankšluosčio, 5 žvaigždučių viešbutyje turi leistis pats pasiimti savo pusryčių, o taksi maloniai vėluoja pusvalandį, nes vakarykštė budėtoja jo neužsakė...

 

Penktas žodis. Vaišės ir priėmimai

Esu nuėjęs į priėmimą su smokingu, kai visi svečiai buvo su lengvais vasari¬niais - dienos kostiumais, ir esu su šviesiu kostiumu pataikęs į klasikinės muzikos koncertą su vaišėmis. O trūko tik informacijos - mažos nuorodos, užuominos arba detalesnės programos aprašymo. Nors karališkajame Neapolio jachtų klube, kur dalyvavo visa miesto valdžia ir keletas ministrų, teko gerti vyną iš vienkartinių stiklinių, - svečiams pritrūko taurių, todėl, matyt, buvo sulakstyta iki artimiausio kioskelio. Teko...

 

Pabaigos žodis. Smulkmenos

Visa, ką aš rašau, yra smulkmenos. Smulkmenos, kurios arba gadina, arba taiso nuomonę apie šalį, apie jos viešbučių savybes ir ypatybes. Todėl linkiu šio viešbučių verslo vadovėlio skaitytojams jį skaityti ne kaip vadovėlį, o kaip detektyvą, - su pasimėgavimu ir atidžiai. Kokios smulkmenos žudo viešbučių verslo svečius? Kodėl reikalingos dvi stiklinės kambaryje, - dantų šepetukams ar vynui? Pagaliau viešbučiai - tai pašėlusiai patrauklu. Yra jų iš ledo, yra po vandeniu, trobelėse ir namuose. Todėl gal ir nebaigtas teisinis ir filosofinis ginčas - kas yra viešbutis. Ar tai kelioms paroms nusipirktas butas, ar tai poilsio vieta po kelionių, kaip anksčiau pašto stotys - pasikeisti arklius ir drabužius? Ar tai tik paslaugų gavimo vieta? O gal tai mūsų namai, nes dalis žmonių ir šeimų didesnę gyvenimo dalį pragyvena viešbučiuose, vėliau - pensionuose ir senelių namuose - gerontologijos centruose. Nieko asmeniško. Bet savotiškai žavu yra miegoti metalinėje girgždančioje spyruoklinėje lovoje, kurioje prieš nepilną šimtmetį ilsėjosi Ernestas Hemingvėjus. Gyvenimas yra žavus, ir net kaimietis, nuėjęs pas savo artimiausią kaimyną, kartais gauna viešbučio paslaugas. Tai kurioje lėkštės pusėje dedami peiliai ir kiek? O jūsų servetėlė yra kairėje ar dešinėje? Sėkmės!

 

Pagarbiai rašytojas Jonas Liniauskas