Vienatybė

„Vienatybė ir nykumas... bet trokštu ir liūdžiu, ir ilgiuos... Tiktai to viso niekas nepastebi... Yra sielų amžinai vienų, amžinai svetimų, amžinai klaidžiojančių...“
Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė

Ši knyga „Vienatybė“ skirta Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės (1882–1936) gyvenimui ir kūrybai. Romano puslapiuose prabyla šiandien jau primiršta tarpukario prozininkė, neeilinė asmenybė. Jos gyvenimo įvykiai vaizduojami plačiame laikmečio kontekste: XX a. pradžios Mintauja, Plungė, Vilnius, laikraščio „Vilniaus žinios“ leidyba, to meto sostinės kultūrinė panorama, draugystė su M. K. Čiurlioniu, Pirmoji dailės paroda, pažintis ir bendravimas su A. ir S. Smetonomis, J. Basanavičiumi, P. Vileišiu, G. Žemkalniu-Landsbergiu, S. Kymantaite, artima bičiulystė su J. Tumu-Vaižgantu, J. Biliūnu.

Ona mokėsi Šveicarijoje, vėliau Puidų šeima (jos vyras rašytojas Kazys Puida) septynerius metus gyveno Čeliabinske. O. Puidienė globojo 1914 m. karo pabėgėlius lietuvius, kūrė stovyklas. Pilietinio karo metu ilgai blaškėsi po Rusiją. 1920 m. per Maskvą grįžo į Kauną, įsiliejo į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Išleido tris knygas, svarbiausia jų – romanas „Tėviškė“, kurį kaip reikšmingą kūrinį įvertino Maironis.

Knygoje pateikta daug autentiškos medžiagos, remiamasi O. Puidienės dienoraščiu, skelbiama naujų faktų iš margos rašytojos epochos.

„Vienatybė“ – šeštasis Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie garsias Lietuvos literatūros asmenybes. Autorė remiasi archyvine medžiaga ir ją atidžiai tyrinėja.