Vidurdienio dalgis

Romualdas Granauskas – lietuviškojo magiškojo realizmo atstovas. Rašytojo kūriniai – žemaitiško kaimo kronika, kurioje paprastų žmonių likimai atskleidžia didįjį istorijos tragizmą. „Vidurdienio dalgis“ – Romualdui Granauskui skirtos leidinių serijos dar viena knyga. Rinkinyje sudėtos svarbiausios jo novelės.

Romualdo Granausko kūrybą galima laikyti lietuviškos novelistikos klasika, nepavaldžia laikui ir neužgožta šiandienos informacinio triukšmo. Autorius išlieka ištikimas savo misijai, kurioje nėra „aš“. Jo kūryboje nerasime „išpažinties“ tarpsnio – rašytojas visada objektyviai fiksavo kitų gyvenimus ir likimus. „Vidurdienio dalgis“, kaip ir kiti Romualdo Granausko kūriniai, lokalizuotas – novelių rinkinys turi savo „vietos dvasią“. Jo kūrinių veiksmas vystosi Žemaitijoje, kur susilieja šeimų likimai ir patirtys – dažniausiai tragiškos ar pažymėtos prabėgusio laiko randais.

Visa autoriaus kūryba pažymėta likimo ženklu, siejamu su archaine jausena. Individas Granausko kūriniuose dažniausiai pavaldus istorijos stichijoms bei aplinkybėms. Valingi žmonių veiksmai bejėgiai atsispirti lemčiai. Tačiau net ir tapę jos įkaitais, žmonės gali rinktis orią laikyseną ir stoiškai priimti jiems skirtą dalią.

Skaitydamas Romualdo Granausko „Vidurdieno dalgį“, skaitytojas susimąstys apie kultūros ir gamtos ryšį, atpažins baltų kultūros archetipus, iš naujo tampančius aktualiais rašytojo prozoje, nepabėgs nuo egzistencinių klausimų.


Romualdas Granauskas puikiai pažįstamas skaitytojams. Su šio prozininko, dramaturgo ir eseisto apysakomis ir kita kūryba dažnas susipažįsta jau mokyklos suole. Tačiau kiekvieną kartą skaitant Granausko kūrinius, skaitytojas iš naujo atranda kažką aktualaus šiandien ir nepastebėto anksčiau.

Rašytojo kelias vingiuotas – jam teko dirbti šaltkalviu, korespondentu, muzikantu, taip pat mokytojauti. Įvairiapusė gyvenimiška patirtis atsispindi jo kūrinių siužetuose. Nuo 1972 m. Romualdas Granauskas atsidėjo kūrybinei veiklai, kuri nenutrūko iki pat jo mirties 2014 m.

„Jaučio aukojimas“, „Duonos valgytojai“ ar „Gyvenimas po klevu“ – žinomiausios Romualdo Granausko apysakos. Paskutinioji iš jų, o taip pat ir romanas „Duburys“ buvo ekranizuoti. Rašytojas įvertintas Juozo Paukštelio, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos ir kitomis premijomis. 2000 m. jam suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Jam suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas.

Apie savo kūrybinio kelio pradžią Granauskas sako: „Negalėjome nerašyti“. Norintys pažinti Lietuvos kaimą ir jo žmones - negali jo neskaityti.