Veidrodžių viešnia 4. Aidų audra

Istorija pasikartos. Jis tuo pasirūpins.
Šiandien dar ne laikas Ofelijai palikti Babelį. Ji dar turi kai ką atlikti čia, salos pakraštyje, Deformacijų observatorijoje.
Ak taip, istorija pasikartos. Pagaliau ateis pasaulio pabaiga.

Ofelijai, gebančiai skaityti daiktų atmintį bei keliauti veidrodžiais, ir jos vyrui Tornui teko iškęsti ne vieną sunkų išbandymą. Tačiau tai, kas jų laukia dabar, priartėjus prie atsakymų į pačius slapčiausius klausimus, yra užvis pavojingiausia. Kur rasti paslaptingąjį Kitą, dėl kurio pasaulis kadaise skilo į gabalus? Ir kas yra tas aidas, laikomas „raktu nuo visko“? Kaip išgelbėti pasaulį nuo griūties? Kad tai išsiaiškintų, Ofelijai gali tekti paaukoti viską, kas brangiausia.

Ketvirtojoje kvapą gniaužiančios serijos „Veidrodžių viešnia“ dalyje „Aidų audra“ – fantastiški miestai, mirtini pavojai, dieviškos paslaptys ir atsakymai į visus klausimus.

Prieš daugybę amžių pasaulis suskilo į gabalus. Dabar jį sudaro atskiros ore plūduriuojančios salos, vadinamos arkomis. Jų visuomenės vystėsi nepriklausomai vienos nuo kitų, kiekvienos gyventojai turi savų ypatingų magiškų galių ir paklūsta savo protėviams – pusiau dieviškoms būtybėms, iš kurių paveldėjo stebuklingus gebėjimus.

Ofelija, apdovanota retais talentais perskaityti įvairių objektų atmintį bei keliauti veidrodžiais, tęsia pavojingą detektyvinį tyrimą, nuo kurio rezultatų priklausys pasaulio likimas. Ji nusprendžia užsirašyti savanore į Deformacijų observatoriją – itin įslaptintą vietą, į kurią sykį patekus, taip lengvai nebeištrūksi. Čia Ofelija taps tyrimų objektu, kad galėtų pamėginti rasti atsakymus į visus susikaupusius klausimus ir galbūt netgi išgelbėti pasaulį nuo griūties.

„Aidų audra“ – ketvirtoji ir paskutinė prancūzų rašytojos Christelle Dabos maginės fantastikos tetralogijos „Veidrodžių viešnia“ dalis. Šios knygos susilaukė didelio skaitytojų bei kritikų dėmesio, nemažai literatūrinių apdovanojimų Prancūzijoje ir yra išverstos į daugybę užsienio kalbų.