Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos

Pirmajame skyriuje – „Jogailaičių Vavelis“, pateikiami objektai, susiję su Jogailaičių, ypač su Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto, meninės kūrybos veikla. Vertingiausi šios grupės objektai – penki gobelenai su Lenkijos ir Lietuvos herbais iš puikios, iki šiandien geriausiai išsaugotos gobelenų kolekcijos, po 1550 m. išaustos Briuselyje karaliui Žygimantui Augustui. Kita šios grupės objektų dalis nurodo Jogailaičių ryšį su Vavelio katedra. Tai karalių – nuo Jogailos iki Žygimanto Augusto – antkapių iš Vavelio karūnacinės katedros gipsiniai liejiniai, XIX a. bronzinės valdovų antkapių formos skrynelės, Žygimantų koplyčios sienų bareljefinio dekoro daugiausia gipsiniai liejiniai (dalis XIX a.). Šis paskutinių Jogailaičių mauzoliejus, kurį Žygimantui Senajam prie katedros 1518–1533 m. pastatė garsus italų menininkas Baltramiejus Berečis (Bartolomeo Berrecci), yra laikomas gražiausiu renesanso architektūros kūriniu į šiaurę nuo Alpių.
Antrajame skyriuje, kuris vadinasi „Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai“, pristatomi daugiausia Lenkijos karalių, kartu ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai – nuo Žygimanto Senojo iki Stanislovo Augusto Poniatovskio, taip pat jų žmonų ir vaikų. Tai ant drobės tapyti portretai ir medaliai – tiek originalai, tiek vėliau padarytos jų kopijos. Šv. Kazimiero, karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnaus, portretas yra imaginacinis.
Paskutinis, ketvirtasis, parodos skyrius vadinasi „Abiejų Tautų Respublikos bajorų kultūra“. Lenkų, lietuvių ir rusėnų politinė sandrauga leido bajorų sluoksnyje plėtotis bendrai ideologijai, susijusiai su sarmatizmu, formuotis panašiam gyvenimo būdui, meninei ir materialinei kultūrai.