Vasarvidžio nakties sapnas

XVI a. pabaigoje sukurta komedija „Vasarvidžio nakties sapnas“ – vienas geriausiai žinomų anglų klasiko Viljamo Šekspyro kūrinių. Tai pasakojimas apie meilę ir jos nepastovumą. Pjesės veiksmas vyksta ne tik Atėnuose, bet ir stebuklingame fėjų miške. Pjesės įvykių centre - pasiruošimas Tesėjo ir Ipolitos vedyboms.

Demetras ir Lisandras myli Hermiją. Šioji myli Lisandrą, bet tėvo valia yra susižadėjusi su Demetru. Deja, nė vienas iš vyrų nemyli Elenos, nors jos širdį pavergė Demetras. Štai tokia sudėtinga meilė – ne paprastas trikampis, o neišpainiojamas Gordijaus mazgas!

Hermija ir Lisandras nusprendžia nepaisyti tėvo valios ir pabėga į mišką. Juos vejasi pavydusis Demetras, kuriam ant kulnų lipa dėl jo bet kam pasiryžusi Elena.

Magiškoje girioje taip pat netrūksta melodramų – čia ginčijasi elfų šalies karalius ir karalienė. Oberonas ir Titanija nesutaria, kuris iš jų globos surastą laumės vaiką. Oberonas norėtų užsiauginti sau „pažą“, bet Titanija tam priešinasi.

Negana to, į mišką atvyksta šeši mėgėjiško teatro aktoriai, kurie Tesėjo ir Ipolitos vestuvėms ruošia vaidinimą apie Piramą ir Tisbę. Nė patys to nenutuokdami, jie tampa stebuklingų nakties įvykių dalimi.

Ar Fortūnos ranka ir stebuklingas miškas išspręs visas įsimylėjėlių dilemas? Ar atėjus rytui, visi nakties nuotykiai atrodys kaip gražus vasarvidžio nakties sapnas?

Stebuklingos gėlės, kurios sultys įkvepia beribę meilę pirmajam atėjusiam žmogui, magija tampa nuostabių virsmų ir tragikomiškų nesusipratimų virtine. Tačiau galingo elfų karaliaus Oberono valia viskas baigiasi taip, kaip ir turi baigtis komedijoje - laimingai.

Nežinia, kada Viljamas Šekspyras sukūrė šią pjesę, tačiau tyrėjai dažniausiai įvardija 1594–1596 metus. Taip pat neaišku, ar anglų dramaturgas ją rašė konkrečiai progai – pavyzdžiui, aristokratų vestuvėms. Nepaisant sukūrimo aplinkybių, „Vasarvidžio nakties sapnas“ išlieka vienu populiariausių jo kūrinių.

Kurdamas pjesę, Viljamas Šekspyras meistriškai supynė daugybę mitologinių siužetų, anglų folklorą ir viduramžių riterių romanų tradicijas. Čia sutinkame ir Ovidijaus „Metamorfozėse“ papasakotą tragišką Piramo ir Tisbės istoriją, ir nuorodas į Apulėjaus „Auksinį asilą“, ir Tesėjo ir Ipolitos vedybų istoriją.

Tai šviesi ir nuotaikinga komedija iki šiol sukviečianti pilnas teatro sales visame pasaulyje. Amžinoji neteisėtos meilės tema plėtojama ir Lietuvos teatruose – pagal šią pjesę spektaklį yra pastatęs Oskaras Koršunovas.

Iš anglų kalbos vertė Antanas Miškinis