Varpai: istorija, autoriai, akcentai

Knyga skirta literatūros almanacho "Varpai" 70-mečiui, jo sumanytojui A. Greimui ir pirmajam redaktoriui K. Jankauskui. Atnaujintų "Varpų" leidėjai per porą dešimtmečių sukaupė nemažai medžiagos, susijusios su almanacho geneze. Nemažiau svarbūs kūrėjų, turėjusių įtakos "Varpų" svoriui karo metais ir vėl Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę, portretai.

„Niekados neklausk, kam skambina varpai, - jie skamba tau“, - taip yra pasakęs anglų poetas ir dvasininkas J. Donne. Šiems žodžiams beveik keturi šimtai metų.

Praėjusiame šimtmetyje juos pakartojo E. Hemingway, jie tapo plačiai žinomo romano „Kam skambina varpai“ moto.

Kazys Jankauskas, įsiūbuodamas savo „Varpus“, taip rašė:

„Šį almanachą tvarkant, be daugelio kitų dalykų rūpėjo mums išlaikyti jį pakilesnėj plotmėj, iš kurios toliau matyti. Dirbome tiems, kurie žino, kad literatūra formuoja gyvenimą; dirbome tiems, kuriuos literatūra brandina ir svaigina. Mūsų programa? Tat ir visa programa! Ji girdėti ir jausti skambėjime šio almanacho, vardu Varpai. Ji paprasta, bet sodri, nes skelbiama po ilgos tylos, kuri gaubė mūsų literatūrinį gyvenimą“.

Peržvelgus gan proziškus su almanacho spausdinimu susijusius dalykus, užbaigta vis dėlto pakylėtai: „O Varpai tegu skamba“.

Gili prasmė - skambinti varpais. Ir tai toli gražu ne tik liturgijos dalis.

Mokslininkai yra patvirtinę: varpų skleidžiami garsai turi net baktericidinių savybių. Jų bangų dažnis viršija žmogaus girdos ribas. Girdimi ir negirdimi varpų skleidžiami garsai labai svarbūs žmogui. Varpų skambesys padeda atgauti dvasinę ramybę, teigia senųjų knygų išmintis.

Tvirtinimas, kad varpo dūžiams sutapus su širdies tvinksniais, meldžiantis patiriami šviesiausi jausmai, be abejo, ne iš piršto laužtas. Amžių patirtis pripažįsta ir varpų terapiją: varpų skambėjimu gydyti galvos, rankų skausmai. Na, o ypač sveika pačiam skambinti varpais. Taip apsivaloma nuo blogos energijos.

Be kita ko, varpų skambėjimas padeda įsigilinti į savo mintis bei jausmus, susikaupti.

Jau trečią dešimtmetį literatūrinius vakarus, skirtus naujiems almanacho numeriams, užbaigiame daugiaprasmiais žodžiais: „Tegu skamba „Varpai“. Taip tariame atsisveikindami iki kito susitikimo. Ir kai tas palinkėjimas (autoriams, gerbėjams, bičiuliams, sau) išsipildo, jį pakartojame taip pat nuoširdžiai ir šiltai, lyg darytume tai pirmąjį kartą.