Vakaro šviesa

Ji, motinos neturinti motina, aš, motinos neturinti motina, nesuskaičiuojama daugybė motinos neturinčių motinų su savo viešomis paslaptimis.

Edna O’Brien (g. 1930 m.) – airių rašytoja, dėstytoja, užaugusi griežtoje katalikiškoje aplinkoje, mažame Tuamgraney kaimelyje, kuriame knygų niekas neskaitė, mokėsi vienuolyno internate ir studijavo Dubline farmaciją. Pirmoji knyga, atnešusi jai pasmerkimą ir šlovę – „Kaimo mergaičių trilogija“, sukėlė skandalą gimtojoje Airijoje.

Šiuo metu ji – viena žymiausių airių rašytojų, daugiau nei dvidešimties knygų autorė, daugelio literatūros premijų laureatė, gyvenanti Londone.


“Vakaro šviesa“ – pasakojimas apie motinos ir dukters santykį, amžiną ir sunkų kaip gyvenimas.

Dvi moterys, tokios panašios kai kuriais būdo bruožais, perduodamais iš kartos į kartą – ir gyvenančios tokius skirtingus gyvenimus: praktiška, daug kartų gyvenimo laužyta ūkininkė Dilė ir poetiška, romantiška jos dukra londonietė Eleanora. Priešais ligoninėje gulinčios ir vėžio tyrimų rezultatų laukiančios Dilės akis praslenka visas jos gyvenimas; vaikystė kaime, emigracija į JAV 1920-taisiais, romantiškas įsimylėjimas ir klastingas likimas, nubloškęs ją atgal į Airiją. Ji prisimena Eleanoros vedybas su Hermanu, atitolinusias motiną nuo dukters, jos blaškymąsi ir kančias.

Gulėdama ligoninėje, Dilė laukia dukters atvykstant, tikėdamasi susigrąžinti prarastą artumą. Tačiau sudėtingų motinos ir dukters santykių Eleanoros atvykimas nepataiso: išvykdama ji palieka savo slaptą dienoraštį, leidžiantį eiti jos vidinių išgyvenimų keliu...


Ši knyga – kiekvienai motinai ir kiekvienai dukteriai; kaip nelengva matyti, kad tavo kūnas ir kraujas eina, tavo manymu, klystkeliais – ir negalėti nieko padaryti. Kaip nelengva suprasti, kad tavo motina taip pat gyveno, mylėjo, svajojo – ir kad dabar jau tu už ją stipresnė ir išmintingesnė...