Vaistažolės. Tradicinis vartojimas, arbatų ir kitokių ištraukų gaminimas (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Daugumos vaistažolių savybės, jų veiksmingumas nėra ištirtas arba nepakankamai ištirtas. Vaistažolių, kurių įvairios vaistų formos įregistruotos Valstybiniame Lietuvos vaistų registre, veiksmingumas ir saugumas, vartojimo indikacijos nustatytos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, siekdama, kad vaistažolės būtų vartojamos racionaliau, 1998 m. vasario 11 d. patvirtino Ekspertų komisijos parengtą 189 vaistinių augalų, kurie gali būti vartojami, sąrašą ir patvirtino tradicines vartojimo indikacijas. Į sąrašą įtraukta vaistažolių, importuojamų iš kitų šalių (minėtas įsakymas leidžia jas vartoti Lietuvoje).

Knygoje "Vaistažolės. Tradicinis vartojimas, arbatų ir kitokių ištraukų gaminimas" yra atskiri straipsniai apie 189 vaistažoles, kuriuose nurodomas jų paplitimas, pagrindinės veikliosios medžiagos, tradicinės indikacijos, kontraindikacijos, šalutinis poveikis.

Originalios Kęstučio Obelevičiaus fotonuotraukos padės vaistažoles atpažinti pievose, pamiškėse, paupiuose.

Vytauto Budniko knygoje pateikiami naujausi vaistažolių pavadinimai lietuvių ir lotynų kalba, todėl ja gali pasinaudoti ir farmacijos fakulteto studentai, informacija padės gydytojams ir vaistininkams atsakyti į interesantų klausimus.

PRATARMĖ

Lietuvoje daug žmonių vartoja įvairias vaistažoles. Populiariojoje literatūroje dažnai rašoma, kad ta ar kita vaistažolė veiksminga nuo daugelio ligų. Deja, taip nėra. Daugumos vaistažolių savybės, jų veiksmingumas nėra ištirtas arba nepakankamai ištirtas. Vaistažolių, kurių įvairios vaistų formos (dažniausiai tinktūros, ekstraktai ir kt.) įregistruotos Valstybiniame Lietuvos vaistų registre, veiksmingumas ir saugumas, vartojimo indikacijos (kokioms ligoms gydyti jos vartojamos) nustatytos. Tačiau dauguma vaistažolių preparatų neregistruota Lietuvoje, nors buvo pastebėtas kai kurių iš jų veiksmingumas nesunkiems sutrikimams gydyti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, siekdama, kad vaistažolės būtų vartojamos racionaliau, 1998 m. vasario 11d. patvirtino Ekspertų komisijos parengtą 189 vaistinių augalų, kurie gali būti vartojami sąrašą ir patvirtino tradicines vartojimo indikacijas (kokioms ligoms gydyti ir kokios vaistinių augalų dalys gali būti vartojamos). Daugumos šių vaistažolių preparatai Lietuvoje neregistruoti. Į sąrašą įtraukta vaistažolių, importuojamų iš kitų šalių (minėtas įsakymas leidžia jas vartoti Lietuvoje). Šioje knygoje yra atskiri straipsniai apie 189 vaistažoles, kuriuose nurodomas jų paplitimas Lietuvoje ir kitose šalyse, pagrindinės veikliosios medžiagos, tradicinės indikacijos, taip pat kontraindikacijos (kada vartoti negalima), šalutinis poveikis (jeigu jį gali sukelti).

Remiantis Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių, turinčių senas vaistažolių vartojimo tradicijas, patirtimi ir literatūros duomenimis, nurodytas arbatos ir kai kurių kitų vandeninių ištraukų paruošimo būdas. Rekomenduojamos dozės, kurios nesukelia apsinuodijimų. Knygoje pateikiami naujausi vaistažolių pavadinimai lietuvių ir lotynų kalba, todėl ja gali pasinaudoti ir studentai (pvz., farmacijos fakulteto), informacija padės vaistinių darbuotojams atsakyti į interesantų klausimus. Jei tėveliai šią knygą padovanos savo gamtą mylinčioms atžaloms, jie galės iš augalų fotonuotraukų savo dideliam džiaugsmui atpažinti pievose, pamiškėse, paupiuose, panamėse vaistažoles ir jomis papildyti savo herbariumus.

Dėkojame už konstruktyvias pastabas ir pasiūlymus.

Autoriai