Užutėky verda vanduo, III dalis. Varpos linksta žemyn

Būsimasis pedagogas ir rašytojas nuo vaikystės buvo labai pamilęs gimtojo kaimo geografinį objektą – Apšakalnį. Netoliese gyvenęs senelis gražiomis vasaros dienomis mėgdavęs lipti ant kalno. Susišaukęs būrį vaikų rodydavo į pietų pusę, kur, kol medžiai dar būdavę be lapų, saulėtą dieną turėję matytis Seinų bažnyčios bokštai. Žvelgdamas į rytų pusę sakydavo: – Žiūrėkit, ten – Lietuva. – Ir žiūrėdavo vaikai, akis išpūtę, nes ten, už pusantro kilometro, buvo uždrausta žemė. Tai į tą stebuklų kraštą vienais metais per Varšuvą ir Maskvą važiavo ir šios knygos autorius Vilniaus universitete studijuoti.

Prie Punsko, Kreivėnuose, gimęs Algis Uzdila visą gyvenimą paskyrė lietuvybės įtvirtinimui ir sklaidai lietuvių žemėse, kurios dėl istorijos kataklizmų atiteko Lenkijos valstybei. Lietuvių kalbą ir literatūrą studijavęs Vilniaus universitete, A. Uzdila grįžo į gimtinę ir iš pašaukimo kelis dešimtmečius dirbo lietuviškame licėjuje Punske, kūrė poeziją.

Trijų dalių romane „Užutėky verda vanduo“ kalbama apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – likimą. Atspindimos žmonių pastangas 1963–1999 metais, sudėtingomis politinėmis sąlygomis, išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės.

Romano veiksmas rutuliojasi Punsko lietuvių dėstomąja kalba bendralaviame licėjuje bei Punsko lietuvių kultūros namuose ir aplinkiniuose kaimuose, pasiekia daugelį taškų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Kanadoje. Turtingas romano veikėjų žodynas, parodant tarmės atstovų kalbą ir tokią, kokia gali ji būti gyvybinga mūsų kasdienėje vartosenoje.
Rasime čia ir etnografinių elementų bei žmonių charakterių perliukų.

Romane gausu taurių patriotinių jausmų, meilės, erotinių scenų, todėl kūrinys galėtų būti plačiausiai skaitomas jaunuomenės. Romanas suskirstytas į tris dalis. Pirmoji – „Šalnos nekanda“ (išleista 2016 m.), antroji – „Miške byra uogos“ (išleista 2017 m.), o trečiąją – „Varpos linksta žemyn“ Jūs laikote savo rankose.