Užmirštas kareivis

Knygą "Užmirštas kareivis" rašė paprastas žmogus - savais žodžiais, savais įvaizdžiais, tačiau visada įtaigiai jis pamėgino išsakyt tai, kas dar niekada nebuvo išsakyta.

Į daugelį pasaulio kalbų išverstuose jauno kario - pusiau prancūzo, pusiau vokiečio - atsiminimuose įtaigiai perteikiamas visas Rytų fronto Antrojo pasaulinio karo metais siaubas. Prasidėjus karui, autorius su tėvais gyveno Elzase. Pakerėtas puikiai veikiančios vokiečių karo mašinos, atsiduria tiekimo daliniuose. Ir štai nuo 1942-ųjų rudens jis Rusijoje, - čia rutuliojasi didysis nuotykis. 1943-ųjų gegužę (būdamas septyniolikos metų) įstoja į elitinę Grossdeutschland diviziją. Kaunasi mūšyje prie Belgorodo, išgyvena kančių ir nevilties kupiną traukimąsi už Dniepro, vėliau per Rumuniją ir Karpatus į Lenkiją. 1944-1945 m. žiemą su kovos draugais Rytprūsiuose grumiasi desperatiškuose mūšiuose su į reicho teritoriją besiveržiančiais rusais. Siaubo viršūnę patiria Klaipėdoje ir Gdankse (Dancige), kur kautynės verda tarp pabėgėlių minių. Galiausiai visiškai išsekęs netoli Hanoverio pasiduoda į nelaisvę anglams.

Knygoje "Užmirštas kareivis" autorius paveikiai ir įtikinamai perteikia tai, ką jam teko išgyventi savo odisėjos metu.

Iš prancūzų kalbos vertė Mykolas Šilinis