Užkalnio kelionės. Pavyduolių glamonės ir smalsiųjų gundymai

„Užkalnio kelionės. Pavyduolių glamonės ir smalsiųjų gundymai“ - 48 kryptys išalkusiam skaitytojui.

Ką iš tiesų anksčiau gyvenime veikė Andrius Užkalnis?
Kodėl jis tiek daug važinėjo po pasaulį?
Kur ir kaip priėdė tiek velnių, kad dabar rašo nesustodamas, o skaitytojai ir žiūrovai prašo dar?

Šeštoje Andriaus knygoje (ir antroje jo kelionių knygoje) "Užkalnio kelionės. Pavyduolių glamonės ir smalsiųjų gundymai" rankiojamos razinos ir riešutai iš gyvenimo pyrago. Visko tiek daug, kad tenka pasirinkti vos keletą pasaulio vietų ir lukštenti susijusius prisiminimus ir įžvalgas.

Čia ir autoriaus vaikystės keistenybės, ir suaugusio gyvenimo demonai. Ir autoriaus nuotraukos – keistai parinktos, teksto neaiškinančios, naujų klausimų užduodančios, gluminančios.

Andrių Užkalnį jau pažįstantis skaitytojas mėgausis autobiografijos trupiniais, pirmą kartą jį skaitantis supras, kodėl šis 45 metų vyras, vienodai mėgstamas ir nekenčiamas skaitytojų (dažnai tų pačių), neišlenda iš interneto, spaudos, televizijos ir radijo.
Jis susikūrė tokį gyvenimą, kokio norėjo, kol kiti tik baikščiai klausė: „Ar galima?“ Apie tai ir yra ši knyga.

Apie Andrių Užkalnį žinių yra mažai, tik jo gimimo data, 1970 m. lapkričio 26-oji, yra nediskutuojama. Net jo gimimo vieta nėra tiksliai žinoma – Kaunas, kaip knygose parašyta, arba Vilnius, kaip sako įrašas pase. Visa kita: išsilavinimas, darbai, o užvis labiausiai tikrosios mintys ir pomėgiai, yra apraizgyta legendų ir prasimanymų, kuriuos pats rašytojas ir laidų vedėjas noriai kursto.

Tūkstančiai Lietuvoje skelbiasi jį perkandę ir supratę jo populiarumo receptą, tačiau tikrąjį Užkalnį pažįsta tik labai nedaugelis. Visi kiti yra tik stebėtojai ir klausytojai: jiems autorius turi užsūdęs realybės ir prasimanymų mišinį, pagardinęs jį erzinimu ir gluminimu. Tam, kad perskaitę tekstą žmonės turėtų daugiau naujų klausimų nei atsakymų.