Uždraustasis Tolstojus

Vieni Levo Tolstojaus kūriniai šiandien iškelti iki padebesių, o kiti pasmerkti visiškai užmarščiai. Prie pastarųjų priskiriami beveik visi vėlyvieji rašytojo publicistikos straipsniai, kuriuos antroje gyvenimo pusėje pats autorius vertino kur kas labiau nei visame pasaulyje pripažintą patriotinę epopėją „Karas ir taika“ ar šeimos santykių romaną „Ana Karenina“.

1879–1882 m. L. Tolstojaus gyvenime ir kūryboje įvyko ryškus lūžis. Grafas nutraukė ryšius su buvusiu pasauliu ir, praktiškai įgyvendindamas savąjį gėrio supratimą, atsisakė viso turto. Valdžios ir kultūrinio elito garbstomas populiarus rašytojas tapo dygiu publicistu, sukilusiu ne tik prieš badą, skurdą, karus, tamsumą, melą, veidmainystę, bet ir prieš pačią valdžią bei jos ramsčius – mokesčius, karinės tarnybos prievolę, bažnyčią ir mokslą.

Knygą „Uždraustasis Tolstojus“ sudaro 17 vėlyvųjų (1887–1910 m.) rašytojo straipsnių, traktatų, esė ir laiškų, kurie tuo metu buvo uždrausti arba cenzūruoti. Juose L. Tolstojus įžvalgiai atskleidė represyvią valstybės ir bažnyčios prigimtį, ragino drąsiai kovoti už asmeninę politinių pažiūrų ir tikėjimo laisvę.

Vertė Edvardas Levinskas, Emilis Milkevičius ir Evaldas Balčiūnas

TURINYS

Gėris tiktai visiems / 7

Apie meną ir fizinį darbą. Laiškas Romainui Rolland'ui / 25

Atsišaukimas / 37

Artinant griūtį / 43

Patriotizmas ir vyriausybė / 55

Mūsų laikų vergija / 79

Apie sąžinės laisvę / 141

    Atmintinės

„Kareivio atmintinės" ir „Karininko atmintinės" įžanga / 155

Kareivio atmintinė / 156

Karininko atmintinė / 160

Meilės palaima. Kreipimasis į brolius / 167

Atėjo metas / 173

Laiškas revoliucionieriui / 183

Keistos būtybės / 191

Atsakymas lenkei, vienai iš daugelio / 197

Valstybė kaip prietaras / 205

Apie socializmą / 231

Apie pamišimą / 241

Pabaigos žodis / 265

Paaiškinimai / 271