Urvinis žmogus

Viena didžiausių žudiko medžioklių Norvegijos kriminalinėje istorijoje Jørn Lier Horst romane "Urvinis žmogus".

Šįkart mirtis įsikuria vyriausiojo inspektoriaus Viljamo Vistingo kaimynystėje.

Per kelis namus nuo Vistingo namų randamas miręs žmogus, jau keturis mėnesius sėdintis priešais įjungtą televizorių. Jo beveik mumifikuotas kūnas buvo rastas tik todėl, kad jis nesumokėjo komunalinių mokesčių.

Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad mirtis būtų smurtinė. Vigas Hansenas gyveno kaip atsiskyrėlis, nebendravo su kaimynais. Ar žmonės prarado bendruomeniškumo jausmą ir jų nedomina tie, kurie įsikūrę šalia? Ar visuomenės susvetimėjimas - didžiausia Norvegijos visuomenės rykštė? Ar dėl šios priežastis niekas nepastebėjo vienišo vyro mirties?


Apie vienišo vyro mirtį nepraneša nei spauda, nei televizija, tačiau ši mirtis sudomina žurnalistę Vistingo dukterį Liną. Ji nori papasakoti apie šį tragišką įvykį ir parašyti straipsnių seriją apie visuomenės susvetimėjimą, abejingumą ir prarastus šalia gyvenančių žmonių tarpusavio ryšius. Ji nori sužinoti, koks žmogus buvo Vigas Hansenas. Kaip galima būti tokiam vienišam ir visų pamirštam, kad praeina keturi mėnesiai, kol kas nors atsitiktinai sužino, kad tu miręs?


Tuo pat metu policija gauna dar vieną pranešimą apie mirtį. Kalėdinių eglučių kirtimvietėje po sniegu randamas dar vienas jau kelis mėnesius miręs vyras. Vistingui kelia įtarimą šios dvi tarpusavyje tarsi nesusijusios mirtys. Vyriausiojo inspektoriaus nuojauta dažniausiai nemeluoja. Du vyrai mirę jau keturis mėnesius ir niekas jų nepasigedo. Kas bendro tarp šių dviejų visuomenės atstumtųjų?


Tuo metu, kai Vistingas stengiasi nustatyti antrojo vyro tapatybę, jo dukra atlieka savo žurnalistinį tyrimą siekdama atkurti Vigo Hanseno gyvenimo istoriją. Tikri detektyvo mėgėjai neapsiriks sakydami, kad šios dvi mirtys negali būti nesusiję...


Iš norvegų kalbos vertė Justė Nepaitė