Jūros druska ant lūpų

Istorinių komiksų žanras Lietuvoje per pastaruosius metus išpopuliarėjo kaip būdas jaunajai kartai papasakoti apie reikšmingus įvykius. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus neatsilieka nuo šiuolaikinių tendencijų ir džiaugiasi galėdamas visuomenei pristatyti poeto, dramaturgo, prozininko Gintaro Grajausko ir dailininko Mindaugo Lukošaičio sukurtą pasakojimą apie 1923 m. sausio mėnesio Klaipėdos šturmą, kaip knygoje rašoma, Klaipėdos atvadavimą.

Istorija prasideda Kauno gatvėje, kurioje jaunuolis skautas Kleopas Justys ieško pono Polovinsko buto, mat nori prisijungti prie sukilimo. Kai atranda, išgirsta: „Polovinsko nebėra. Dingo.“ Šiame atsakyme galima įžvelgti subtilų Grajausko pajuokavimą, mat pats Polovinskas liudija apie savo išnykimą, bet tuoj pat paaiškina, kad dabar jo pavardė kita – Budrys. Švelnaus humoro skaitytojas atras ir daugiau.

Veiksmas greitai persikelia į Klaipėdos kraštą, per kurį iš trijų pusių link uostamiesčio juda būriai darbininkais persirengusių ginkluotų vyrų iš Lietuvos. Daugiausiai dėmesio komiksų knygoje skiriama karinei operacijai, kurios pagrindiniai veikėjai yra sukilimo vadas Jonas Budrys ir skautas Kleopas Justys, gavęs slapyvardį Ūdra, mat svajoja tapti jūrininku, kai atvaduos Klaipėdą – Lietuvos vartus į pasaulį. Prie Budrio būrio prisijungia jauniausias sukilimo dalyvis gimnazistas Algirdas Jasaitis. Knygoje minima jo tragiška žūtis mūšio metu.

Istorijoje trumpai paminėtos ir kitos svarbios asmenybės, dalyvavusios Klaipėdos atvadavimo šturme: kapitonas Kalmantavičius-Bajoras, leitenantas Burokevičius-Šepetys, lakūnas Steponas Darius, prancūzų komisaras Petisnė, Jonas Žilius.

Knygos pavadinimas „Jūros druska ant lūpų“ – simbolinis, perteikia žmogaus nuostabą išvydus jūrą. Kleopas Justys-Ūdra nuo šiol visada jaus druskos skonį ant lūpų ir visus gyvenimo reiškinius matuos pagal jūros platybę.