Urbino liepsna

Gintaro Bleizgio poezijos knyga „Urbino liepsna“ parašyta 2014 m. poetui viešint Italijoje, Urbine, mieste, kuris laikomas vienu reikšmingiausių Italijos Renesanso kultūros centrų.

„2014-ųjų birželį vykdamas į Urbiną maniau – ramiai ir tyliai pagyvensiu, pailsėsiu nuo darbų, pasigrožėsiu renesansine miesto architektūra, aplinkui plytinčiais kalnais ir žydinčiais slėniais. Atsitiko kitaip: Romos oro uoste pradingus bagažui, ilgai laukdamas iš anksto išsinuomoto automobilio (kurį kažkodėl gavau sudaužytą, su veikiančiu tik vienu žibintu) panirau į juodą pietietišką naktį. Vairuodamas išklydau iš kelio, o tam tikra prasme – ir iš savo gyvenimo. Į Urbiną po poros dienų atvykau lengvai pasimaišiusia galva, o šio senovinio miesto architektūra, istorija ir kultūriniai klodai, ten gyvenantys žmonės, liepomis kvepiančios apylinkės ir visokie nutikimai ėmė keistai veikti mano sąmonę: nubudo seniai užmirštos baimės, pasaulis jungėsi į vienį, tirpo laikas. Per vienuolika dienų parašiau knygą“, – taip apie knygos parašymo aplinkybes kalba G. Bleizgys.

„Urbino liepsna“ - tai atvira, gilius dvasinius patyrimus atverianti knyga. Eilėraščiai koncentruoti, pasižymi plačiu kultūriniu akiračiu, metaforų ir simbolių įvairumu. Knyga išleista su paantrašte „Kelionės eilėraščiai“.

„Kai pirmą kartą nugirdau, kad G. Bleizgys pabuvojo Italijoje ir ten ar apie tai kažin ką parašė, atminty šmėstelėjo visokios galimos versijos. Kai jau gavau paskaityti Italijoje parašytą poeziją, viskas paaiškėjo. Kvietimas paviešėti Urbine ir galbūt ką nors sukurti netikėtai paskatino poetą nerti į save, savo būsenas, išgyvenimus, prisiminimus, baugiąsias patirtis ir kitas refleksijas. Nėra būdo sužinoti, kas tikra, kas mistifikuota. Ar būtų šie eilėraščiai atsiradę, jei ne minėtoji išvyka ir jos aplinkybės, reginiai, išgirstos žinios, naktinės vaikštynės? Per sunkus klausimas. Patys sau atsakykime skaitydami“, – sako literatūros kritikas, eseistas, G. Bleizgio knygos „Urbino liepsna“ redaktorius Valentinas Sventickas.

Knygos dizainą sukūrė Rokas Bilinskas. Leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.