Upeivė

"Upeivė“ – rašytojos, žurnalistės Gintarės Adomaitytės knyga. Ją sudaro trys dalys: apysaka, novelės ir eseistika. Knygoje aprašoma Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų atmosfera, dairomasi po Švediją, Italiją ir kitas šalis, svarstoma apie urbanistikos ir gamtos santykį, atskleidžiami žmogaus lemties paradoksai.

Ne šio pasaulio, bet šiame – taip galima apibūdinti rašytoją Gintarę Adomaitytę ir jos knygą ,,Upeivė“. Ši knyga sudaryta iš trijų savaip giminingų dalių tarsi upių, sutekančių į vieną ežerą.

Apysaka ,,Upeivė“ stebina netikėtais siužeto vingiais, realybės ir išmonės jungtimi, žaismingu stiliumi, romantikos pojūčiu. Svarbiausias apysakos akcentas – menininko lemtis, ištikimybė savo principams.
,,Rašomųjų mašinėlių metas“ – dvylika trumpų novelių. Kiekvienoje jų – talpus pasaulis. Kauno Žaliakalnio paleistuvė, Vilniaus pakraščių ar naujųjų kvartalų gyventojai, pajūrio smuklės tarnaitė Ana Liza, šokių mokytojas, samdoma laiškų rašytoja – visi jie keistuoliai, žūtbūt siekiantys gyventi savą, o ne primestą gyvenimą.
,,Nuo geležinkelio tilto“ – septynių esė ciklas, kuriame autorė prisimena jai svarbius žmones ir lemtingas vietas.

Gintarė Adomaitytė (g.1957) – rašytoja, žurnalistė, knygų suaugusiesiems ir vaikams autorė, literatūrinių premijų laureatė.