Undinės

„Kartais atrodo, kad kažkur turėtų klaidžioti tavo antrininkas – iš tų laikų, kurių prisiminti nebenorėtum. Važiuodamas mašina staiga pamatytum pažįstamą veidą, sucyptų stabdžiai. Pagautas antrininkas maldautų pasigailėti, žadėtų niekada nebesirodyti viešumoje, net sutemus. Reikėtų nepasiduoti įkalbinėjimams, išlaikyti šaltą protą. Ir žudyti taip, kad liktų kuo mažiau pėdsakų. Pavyzdžiui, supančioti statybinių prekių parduotuvėje pirktomis virvėmis, nuvažiuoti į užmiestį ir paskandinti ežero dugne. Jei pasiseks, išbadėjusios po žiemos šaltakraujės undinės greitai suės skenduolio likučius. Sočios išnirs į paviršių giedodamos sirenų giesmes. Nuostabias melodijas, kurių, šiukštu negali klausytis. Kitame ežero gale giesmėse maudysis įsimylėjėlių porelė, dar nežinanti, kad vieną dieną jų keliai išsiskirs. O tada reikės budriai sekti gatvėse pasirodysiančius žmones – galbūt pavyks pamatyti savo antrininką. Tą kvailį, kurį maža nužudyti.“
Jurga Tumasonytė

„Undinės“ – antroji lietuvių rašytojos Jurgos Tumasonytės trumposios prozos knyga.

Antrojoje knygoje „Undinės“ lietuvių rašytoja Jurga Tumasonytė imasi platesnės apimties prozos, bando savaip interpretuoti ilgametę lietuviškos novelių kūrybos tradiciją. Savitą pasaulio viziją turinti kūrėja ieško originalių būdų jai išreikšti, kuria įtikinamus veikėjus, parodo jų jausmų dramas, moralės ir pažiūrų sankirtas, bendravimo riboženklius.

Tai modernioji proza, kai realistiniuose pasakojimuose girdėti reliatyvumo aidas, reiškiniai daugiaprasmiai, aplinkybės visada kelialypės. Viską lyg kreivas veidrodis išgaubia paslaptingi maginės fantastikos ar magiškojo realizmo atspindžiai. Apgalvoti prasminiai akcentai diktuoja kūrinių ritmiką, kurią papildo netikėtumai ir keistenybės.

Čia Lietuvos autorių pamėgstas lyrinis stilius atsveriamas sąlyginiais elementais, inovatyviomis siužeto konstrukcijomis – visa tai išplečia šiuolaikinės prozos vizualumą ir vaizdingumą, jos galimybes. Tai išskirtinis Jurgos Tumasonytės braižas – anot literatūrologės Jūratės Čerškutės, šiame rinkinyje ji save pristato kaip kruopšti "vienos frazės diagnostikė" ir "vieno sakinio egzistencialistė".

Literatūros apžvalgininkas, poetas Marius Burokas sako, kad "Skaitant šiuos apsakymus, ieškant bendro jiems įvaizdžio, mintyse iškyla iš pirmo žvilgsnio painios, bet darnios sistemos: tankus kapiliarų tinklas, sudėtingi audinio raštai, žmonių gyvenimų šokis. Visa, kas atrodo kaip stebuklas, kasdienybės stebuklas – smulkūs, bet svarbūs įvykiai, tarpusavio santykiai, gyvybės knibždėjimas. Pagautas taikliai ir jautriai. Turbūt tai šioje knygoje svarbiausia."

Jurga Tumasonytė gimė ir užaugo Kaune, vėliau studijavo Vilniuje, kur įgijo lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro laipsnius. Lietuvos periodikoje Jurga Tumasonytė geriausiai žinoma kaip daugybės pašnekesių su įvairių sričių menininkais autorė. Dar 2011 m. išleista jos debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją. Buvo įvertintas išskirtinis estetinis autorės stilius, ironiška realybės pajauta ir nebanalios įžvalgos. Knyga taip pat laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkursą ir buvo išleista.

Autorė interviu teigia, kad norėtų pragyventi iš savo kuriamų tekstų. Ji taip pat nesureikšmina mažėjančių knygų tiražų ar leidybos apimčių – užuot tvirtinusi katastrofą, ji stengtis lavinti visuomenės literatūrinį ir kultūrinį skonį.