Ulisas, pirma knyga

Airių rašytojo James’o Joyce’o „Ulisas“ vadinamas moderniųjų laikų „Odisėja“, o romano kalba ir stilius laikomi moderniosios literatūros pranašais.


Jei šiandien paieškoje įvesite „Uliso“ pavadinimą, rasite įvairiausių atsiliepimų ir atsakymų į klausimus ar šis airių rašytojo James Joyce romanas geras, ar jis vertas skaitytojo dėmesio, kuo jis išskirtinis. Šio romano pasirodymas įžiebė beveik amžių besitęsiančią diskusiją, kurią pradėjo dar Joyce’o amžininkai. Virginia Woolf teigė, kad tai „neraštinga, neišauklėta knyga“, turinti žavingą pradžią, tačiau ilgainiui imanti kelti nuobodulį. O rusų klasikas Vladimiras Nabokovas „Ulisą“ įsimylėjo. Ir šiandien kūrinys nepalieka abejingų – tai tarsi moderniosios literatūros manifestas.


Romano „Ulisas“ veiksmas vyksta konkrečiu laiku ir apibrėžtoje erdvėje. Tačiau pagrindinių jo veikėjų mintys ir pasąmonė nuneša skaitytoją į seniausius laikus, persvarsto visą žmonijos istoriją. Erdvė nuo vingrių Dublino gatvių plečiasi iki visos Airijos, apima Žemės planetą ir siekia Kosmosą. Pagrindinė literatūrinė James Joyce inovacija – gebėjimas užfiksuoti tiek veikėjų samonės, tiek pasąmonės procesus, kurie virsta nedidele visatos kopija.


Graikų poeto Homero „Odisėja“ užfiksavo pagrindinius antikos žmogaus gyvenimo principus. James Joyce pakartojo titanišką darbą, tik sukūrė modernaus žmogaus portretą – jo fizinio, dvasinio, moralinio, mokslinio bei religinio gyvenimo aspektus sutalpino į romaną, kuris lyg veidrodis atspindi graikų herojaus kelionę į gimtąją Itakę.


James Joyce – airių rašytojas ir poetas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs žemyninėje Europos dalyje. Čia ir pasirodė jo svarbiausiu darbu laikomas „Ulisas“, už kurį, kaip teigė poetas Thomas Stearnsas Eliotas, visi esame dėkingi ir kurio nė vienam nelemta išvengti. 1967 m. romano pagrindu sukurtas to paties pavadinimo filmas, nominuotas „Oskarui“ už geriausią adaptuotą siužetą.


„Kaip skaityti šią knygą? Džiaugsmingai. Ji panoramiškai plačiu žvilgsniu aprašo ne karių ar vadų, bet paprastų žmonių gyvenimą. <...> Kupinas nuorodų į klasiką, istoriją, politiką ir populiariąją kultūrą bei papildytas Joyce’o juokeliais, „Ulisas“ vidiniu monologu supriešina vidinio vaizduotės pasaulio turtingumą ir socialinių santykių skurdą. <...> „Ulisas“ – tai romanas apie daug ką, apie viską, apie gyvenimą ir mirtį. Bet svarbiausia – jis yra apie mąstymą.“

The Irish Times

"Homero „Odisėja" perteikė pagrindinius žmogaus gyvenimo momentus - mirtį, meilę, išsiskyrimą, klajones, grįžimą, vyro ir moters, motinos ir sūnaus, tėvo ir sūnaus santykius antikos mitiniais vaizdais, o Joyce'as atskleidžia pagrindinius savo laikų žmogaus fizinio, dvasinio, moralinio, mokslinio bei religinio gyvenimo aspektus, savotiškai atkartodamas, mėgdžiodamas ir parodijuodamas didžiojo graiko poemos herojų paveikslus, jų nuotykius, patirtį, epizodų stilių. 1904 metų birželio 16 dienos ir nakties (romano veiksmas trunka 18 valandų, tai yra kiekvienas iš aštuoniolikos skyrių apima vieną valandą) Dublino kasdienybė pakeliama į mito lygmenį, kita vertus, šis gretinimas įgauna ironišką prasmę, nes nūdienos žmogus anaiptol neprilygsta didingiems antikos herojams.<…>

Trys pagrindiniai „Uliso" veikėjai įtraukiami į sudėtingą gyvenimo tėkmę, o jų patirtis atspindima sąmonės ir pasąmonės veidrodyje. Stivenas Dedalas, Leopoldas Blumas ir jo žmona Merion atstovauja trims žmogiškosioms patirtims - dvasinei, fizinei ir seksualinei."

G.Baužytė-Čepinskienė

Iš anglų kalbos vertė Jeronimas Brazaitis ir Saulius Repečka