Trys vienatvės. Šventųjų gyvenimai

Rašytojo Romualdo Granausko kūrinių seriją papildo vienoje knygoje sudėti novelių romanas „Trys vienatvės“ ir novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai“.

Dešimt novelių romano „Trys vienatvės“ skyrių – dešimt pasakotojo gyvenimo tarpsnių. Mokymasis ir mokytojavimas, gyvenimo universitetai, rajoninio laikraščio redakcija, kelias į literatūrą ir pripažinimą, – visa tai vyko Šaukliuose, Mosėdyje, Sedoje, Skuode, Vilniuje. Novelių romane atsiskleidžia žmonės ir laikas bei savitas R. Granausko humoras, įprasminantis komiškas ar absurdiškas situacijas, kurių sovietinėje tikrovėje buvo apstu. Knygos pradžia ir pabaiga autobiografiškai istorijai suteikia klasikinio daugiareikšmio skambėjimo.

„Šventųjų gyvenimai“ – tai vienuolikos novelių apysaka, pasakojanti vieno kaimo istoriją. Pasakojimas kuriamas iš skirtingų perspektyvų, atskleidžiant kiekvieno veikėjo istoriją, kuri pildo ir kuria viso kaimo gyvenimą. Knygos veikėjai – tai paprasti kaimo žmonės, tačiau jų vardai turi simbolinę prasmę, visi jie pavadinti šventųjų garbei. Tikrų šventųjų ir knygos veikėjų veikimo sferos skiriasi, kartais yra visiškai nesusijusios. Tačiau kodėl knygos veikėjai pavadinti šventųjų vardais? Atsakymą rasti lengva. Veikėjai – tai paprasti kaimo žmonės: Augustinas, Zidorius, Paulina, Filomena dar vadinama Pilimana ir kiti, jų šventumą atskleidžia jų poelgiai.