Trys dienos po mirties

Knygoje "Trys dienos po mirties" praeities - dabarties, tėvų - vaikų, meilės - ištikimybės, verslo ir politikos, konfliktų su savimi ir aplinka problematika. Kas yra "tuštybės mugė" ir kokie esame joje - stebėtojai ar dalyviai? Ar viską žinote apie artimuosius? Ar įsivaizduojate mąstančio žmogaus, kurio pasirinkimo galimybės anais laikais buvo gana ribotas, būties tragizmą? Autorius remdamasis savo intelektualine ir emocine patirtimi, pabandė atsakyti į šiuos ir kitus būties problemų klausimus.



"Nerašau apie tai, ko neišmanau, ko nesu "perleidęs" per save, apmąstęs ir įvertinęs. Aš neteigiu, kad būdavo tik taip, kaip aprašyta knygoje, tačiau esu įsitikinęs, kad galėjo būti taip ir netgi būdavo taip. Patys realiausi įvykiai persipina su tuo, ko nebuvo, bet galėjo būti; knygoje tai, kas patirta, ir tai, kas galėjo būti patirta. Šmėkšteli ir tai, ko norėtųsi, kad būtų patirta...

Daug gero yra dabartyje, tik reikia sugebėti tai pamatyti, bet gerų dalykų būta ir praeityje, reikia nebijoti to pripažinti.

Šią knygą paskatino parašyti atsakomybė istorijai, noras, kad praeitis (tamsi, gūdi - vienų nuomone, ar pernelyg nostalgiškai prisimenama - kitų) būtų pavaizduota objektyviai, o dabartis - teisingai. Tad visai natūraliai iškilo visuomenės, žmogaus, pasaulio likimo klausimai, į kuriuos bandžiau atsakyti remdamasis savo sukaupta intelektualine ir emocine patirtimi. Viso to, kas įvykę, tu negali atsisakyti, bet ir niekas negali iš tavęs atimti. Gal ir gerai - juk taip priartėjama prie žmogaus sielos paslapčių.

Per tėvų ir vaikų santykius, meilės ir ištikimybės problematiką, skausmingą praeities vertinimą bei dabarties (netolimos praeities - ką tik Lietuvai įstojus į Europos sąjungą) aktualijas pabandžiau prisiliesti prie amžinųjų būties ir gyvenimo prasmės problemų, kintančių ir amžinųjų vertybių.

Turėjau tikslą - pasiekti kuo didesnį autentiškumą, tad teko save pastatyti į vieno ar kito herojaus padėtį taip, kad net susilietų mąstysenos. Tačiau nereikia ieškoti šioje knygoje to, ko joje nėra, ir negali būti..."

Vygandas Ostrauskis