Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios

„Fotografija – tai tiesa. O kinas – tiesa, pasikartojanti 24 kadrus per sekundę“, – sakė legendinis Naujosios bangos režisierius Jeanas-Lucas Godard’as. Beje, žymiajam kūrėjui taip pat priklauso posakis, kad „kinas yra gražiausia pasaulio apgaulė“.

Prieštaringas, nuolat kintantis, veržlus ir maištingas – taip galima apibūdinti XX a. vidurio ir antrosios pusės kiną. Būtent tada kinematografija tapo labai įvairi, o skirtingose šalyse nuvilnijo naujosios kino bangos. Įkvėpti prancūzų, savitų kino raiškos būdų ieškojo vokiečiai, britai, amerikiečiai, čekai, rumunai...

Kasmet, tiksliau, kas mėnesį, pasirodydavo filmai, šiandien vadinami šedevrais. Brandžiausius darbus sukūrė Alfredas Hitchcockas, Ingmaras Bergmanas, Federico Fellini, Robert’as Bressonas, Andrejus Tarkovskis, Stanley Kubrickas, Luisas Bu?uelis, Michelangelo Antonioni ir kt.

„Į kiną, piliečiai!“ – tarsi šaukė 8-ojo dešimtmečio režisieriai, išdrįsę nagrinėti aktualias politines, istorines, socialines temas. Ankstesnius filmus ir judėjimus ėmė cituoti postmodernistinis kinas, tarptautinį pripažinimą pelnė Vidurio ir Tolimųjų Rytų filmai.

Antroje „Trumpos kino istorijos“ dalyje (pirmoji - „Trumpa kino istorija. Nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“) aptariami didieji pasaulio kino atradimai, judėjimai, tendencijos ir klasika tapę filmai. Knyga „Trumpa kino istorija. Nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ skiriama vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams, taip pat visiems, norintiems geriau pažinti ir suprasti kinematografijos raidą paveikusius procesus.