Tradicijos ir jų kaita

Romualdas Apanavičius gimė 1947 m. gruodžio 1 d. Kauno apskrities Aukštosios Panemunės valsčiaus Vingytės kaime. Humanitarinių mokslų etnologijos habilituotas daktaras, profesorius.

Parašė knygas „Senosios kanklės ir kankliavimas“ (su bendraautoriais, 1990; 2-as leid. 1994), „Lietuvių liaudies muzikos instrumentai“ (su Marija Baltrėniene, 1991), „Baltų etnoinstrumentologija“ (1992), monografijas „Šiaurės Lietuvos etninė muzika“ (2009), „Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje“ (su bendraautoriais, 2015), išleido mokslo straipsnių rinkinį „Etninė muzika ir etninė istorija“ (2020), paskelbė per 110 mokslo straipsnių Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos ir JAV mokslo leidiniuose, per 60 visuomenės, kultūros ir politikos straipsnių Lietuvos periodinėje spaudoje. Pateikė Baltijos tautų kanklių klasifikaciją ir kilmės teoriją (1986; 1989), lietuvių etninių ir modifikuotų muzikos instrumentų akustines charakteristikas (1991), Šiaurės Europos etnininių muzikos instrumentų (1992) bei žmonijos etninės muzikos kilmės (1998) teorijas; akustiniais apskaičiavimais pagrindė etninės muzikos stilių ir dermių natūralų susidarymą (2001) ir jų naudojimą didžiųjų ir vietinių rasių kultūrose.

„Autorius, pasitelkdamas „tradicijos“ konceptą, etnologijos istoriją ir teoriją, nagrinėja sovietmečio kolūkių problematiką, kaimo ir miesto jungtis, regioniškumo bei tradicijų gaivinimo procesus. Etnologijos studijos Lietuvoje 1927-2005 metais, profesorės Pranės Dundulienės studijos Stepono Batoro universitete Vilniuje atskleidžia lenkų ir lietuvių etnologijos mokslo ir studijų sąsajas. Sovietmečio tematikos tyrimai atveria „kolūkių demokratijos“ realybę. Gyvai intriguoja „kolūkinio rojaus “ analizė. Autorius ieško atsakymo į aktualų klausimą - kaimas į miestą ar miestas į kaimą? - industrializacijos procesuose. Didelis dėmesys skirtas tradicijų gaivinimui. Naujai atskleidžiamos Lietuvos regioniškumo problemos, istorinė atmintis, etninių muzikos instrumentų arsenalas.“
Dr. Vida Savoniakaitė

„Straipsnių rinktinė aprėpia įvairias etnologines ir etnomuzikologines temas. Mokslininkui svarbūs ne tik etniniai muzikos instrumentai, jų paplitimas, istoriniai įvaizdžiai, repertuaras ir raida. Europos tradicijų ir jų plėtros kontekste gvildenami lietuvių etninio muzikavimo ir choreografijos nuo XVI a. iki šių dienų patiriamos įtakos, sąveikų su Lietuvos tautinių mažumų ir kitų šalių kultūra klausimai. Etninės muzikos gaivinimo judėjimo Lietuvoje tyrimai iškelia tautinio lietuvių folkloro sąjūdžio, autentiškų valstietiškų tradicijų gaivinimo mieste problemas. Aktualūs ir regioninio savitumo išsaugojimo bei stilizacijos, etninės ir populiariosios muzikos sąsajų tyrimai. Pateikiami modeliai ir įžvalgos nepaliks abejingo nė vieno skaitytojo ir paskatins naujus tyrinėjimus.“
Doc. dr. Gaila Kirdienė