Tora, 3 dalis. Beodis dangus

– Aš jaučiuosi palūžusi. Tarsi mirusi.
– Turi išmesti tai iš galvos. Kruopelytę po kruopelytės. Tai ne tu turi jaustis palūžusi, vaike mano. Tai jis turi būti palūžęs. Tai jo gėda! Ne tavo! Girdi mane. NE TAVO!

Trečiasis „Toros“ trilogijos romanas „Beodis dangus“ – paskutinis pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią merginą. Persikėlusi į Breilaną Tora vylėsi, kad visi ją kamavę demonai liko praeityje, tačiau jos ramaus gyvenimo iliuzija dūžta į šipulius. Miręs kūdikis paliko Torai ne tik fizines, bet ir negyjančias dvasines žaizdas.

Balansuodama tarp gyvenimo ir mirties, jauna mergina vis giliau grimzta į kančios ir beprotybės liūną, o vienintele Toros atrama tampa netikėtai pasirodžiusi teta Rakelė. Sužinojusi siaubingą merginos paslaptį Rakelė, nepaisydama sunkumų, pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų Torą ir suteiktų jai šansą gyventi savo gyvenimą. Tačiau kas pasirūpins Tora, kai tetos Rakelės nebebus?

„Beodis dangus“ – tai trečias pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja ryškų ir sukrečiantį nepaprastos mergaitės paveikslą.

Herbjørg Wassmo (g. 1942 m.) yra viena populiariausių Norvegijos autorių. 1976 m. ji debiutavo su eilėraščių rinktine „Sparnų mojai“, o visuotinį pripažinimą jai pelnė 1981 m. pasirodžiusi pirmoji „Toros“ trilogijos knyga „Namas su akla stiklo veranda“. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija.

Žymiausiuose savo kūriniuose – knygose apie Torą, taip pat „Dinos“ trilogijoje („Dinos knyga“, „Laimės sūnus“ ir „Karnos kraitis“) H. Wassmo kuria sodrų Šiaurės Norvegijos pakrantės žvejų bendruomenės vaizdinį, sunkius išbandymus, skaudžias patirtis ir nepalaužiamą ryžtą gyventi.