Tikėjimo prieigos

Šiuolaikinės lietuviškos minties kontekste ši knyga "Tikėjimo prieigos" yra išskirtinė jau vien savo idėja atskleisti filosofines tikėjimo prieigas. Šiandien, praėjus nemažai metų nuo prievartinės ateizacijos epochos pabaigos, vis dar labai įtariai žiūrime į pretenzijas tikėjimo klausimų aptarimus vadinti filosofiniais. Šis įtarumas buvo pirmoji reakcija dalies žmonių, kuriems nesvetima filosofija, kalbintų tapti būsimos knygos autoriais. Kokia tai knyga? Nekritiška tikėjimo apologija, savų religinių ar panašių į religinius išgyvenimus viešas atskleidimas? Kažin ar šiuos dalykus apskritai verta apmąstyti...

Dalis autorių šią idėją priėmė kaip iššūkį, skatinantį juos leistis į nežinia kur galinčią nuvesti avantiūrą. Po ilgų paieškų nepavyko rasti jokio autoriaus, kuris būtų pajėgus parašyti ateizmą argumentuotai ginančią studiją. Tad net čia, kur, atrodytų, turime ilgą sovietinę tradiciją, tikėjimo klausimu nesama jokių parengtų ir išplėtotų argumentų ar žmogaus, kuris būtų pasirengęs tai naujai atlikti. Regis, sovietinė ateizacija padarė daug didesnę žalą mąstymui, negu buvo galima numanyti: iš jo regos lauko ji išstūmė religinę patirtį, visais laikais turėjusią didelės reikšmės žmogaus asmeninei ir socialinei egzistencijai.

Šia studija "Tikėjimo prieigos" ir siekiama gražinti tikėjimą į mąstymo lauką, svartant, kaip galimi Dievo buvimo įrodymai, kokie keliai į Dievo pažinimą, koks yra tikėjimo ir racionalaus pasirinkimo santykis, koks ryšys tarp tikėjimo ir kasdienybės ir daug kitų intriguojančių temų.