Tigrai sniege. Karo dienoraštis

Knyga „Tigrai sniege. Karo dienoraštis“ – tai gausiai iliustruoti „Tigrų“ tankisto memuarai, pasakojantys apie kovas Rytų fronte. 57 tankus sunaikinęs Alfred Rubbel buvo vienas iš vokiečių armijos karių, gąsdinusių priešus išskirtinai galinga vokiečių karo mašina. Jis – vienas iš „Tigrų“, fronte kovojęs 41 mėnesį. Tankistas Rytų fronte kariavo nuo operacijos „Barbarosa“ pradžios iki karo pabaigos. Jis patyrė sėkmę ir pergalės džiaugsmą operacijos pradžioje ir nusivylimo kupiną, sekinantį atsitraukimą į Trečiojo Reicho žemes.

Knygoje „Tigrai sniege. Karo dienoraštis“ atskleidžiama tankisto istorija, jo gyvenimas ir karo kasdienybė. Ši knyga – viena iš nedaugelio, kur vokiečių karius galima išvysti tokius, kokie buvo visi Antrojo pasaulinio karo dalyviai – žmonės, turintys jausmus, kenčiantys sunkumus, klausantys įsakymų, besidžiaugiantys mažomis pergalėmis, kurios karo metu reiškia, kad dar vieną dieną likai gyvas.

Vokiečių armijos „Tigrų“ batalionas, kuriame tarnavo Alfred Rubbel, buvo aprūpintas kelių rūšių tigrais – „Tigrais I“ ir „Karališkaisiais tigrais“. Būtent juos jam ir teko valdyti. Iš viso „Tigrų“ rūšių buvo daugiau, dar buvo gaminami „Jagdtiger“ (vok. – medžiojantis tigras), savaeigis prieštankinis pabūklas „Elefant“ (vok. – dramblys), savaeigė haubica „Sturmtiger“ (vok. – šturmo tigras). Kai kuriuos jų galima pamatyti Didžiosios Britanijos, Rusijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų karo muziejuose. Didžiojoje Britanijoje saugomas ir vienintelis dar važiuojantis pirmosios kartos „Tigras“.

Alfred Rubbel buvo sužeistas prie Leningrado, kovojo Kaukaze, dalyvavo Charkovo mūšyje ir operacijoje „Citadelė“, kitose svarbiose operacijose, kol vokiečių viltys žlugo ir teko pripažinti pralaimėjimą.

Knyga „Tigrai sniege. Karo dienoraštis“ – tai išskirtinė galimybė pamatyti skerdyklą, kuria buvo tapęs Rytų frontas ir stebėti ją pro garsiosios karo mašinos „Tigro“ akį.

Antrajame pasauliniame kare vokiečių karo mašinos kėlė siaubą net jų nemačiusiems. Vien išgirdę pavadinimą kariai žinojo, kokią griaunamąją ir žudančią jėgą neša šie tankai. Tuo metu „Tigrų“ tankistai, kuriems tekdavo valdyti ir gyventi tose mašinose, dažniausiai išgyvendavo dviprasmiškus jausmus. Iš vienos pusės jie jautėsi viršesni už kitus kareivius – jiems neteko murkdytis purve, daugelis jų gaudavo siuntinius tiesiai iš A. Hitlerio, tačiau jie puikiai žinojo ir tankų trūkumus. Ypač sunku būdavo juose gyventi – miegoti vietos čia nebuvo, tai reikėjo daryti tiesiog sėdint kėdėje.

Iš vokiečių kalbos vertė Ramunė Grigonytė