Tėvo Stanislovo ženklai

Valentinos Šereikienės knyga „Tėvo Stanislovo ženklai“ – tai trečioji trilogijos apie šią nepaprastą asmenybę dalis. Autorė jau yra išleidusi knygas „Tėvo Stanislovo saulė“  ir „Paskutinis pamokslas. Tėvas Stanislovas“.

Paskutinė trilogijos apie Tėvą Stanislovą dalis „Tėvo Stanislovo ženklai“ pasakoja įvykius ir ženklus, primenančius šį ypatingą, šviesų žmogų. Tėvo Stanislovo šioje žemėje nebėra jau daugiau nei dešimt metų, tačiau vietose, menančiose jo nepaprastus darbus vis dar atsiranda ženklų, bylojančių, kokį išskirtinį žmogų Lietuva turėjo.

2018 metais Dotnuvoje, kur dirbo Tėvas Stanislovas, ant akmens su šio miestelio pavadinimu atsirado kryžiaus ženklas. Knygoje tokių ženklų minima ir daugiau. V. Šereikienė knygoje „Tėvo Stanislovo ženklai“ dėlioja jau trečiąjį garsiojo vienuolio portretą. Iš žmonių prisiminimų, trumpų, bet iškalbingų Tėvo Stanislovo biografijos faktų, liudijimų ir paties vienuolio pasakytų žodžių išryškėja asmenybė, kurios nevaržė ir negąsdino jokios valdžios ar santvarkos, kuri geriausiai mokėjo klausyti ir išgirsti, įtaigiausiai – savo pavyzdžiu – mokė atleisti.

Tėvas Stanislovas gimė gana turtingoje šeimoje, tačiau atsisakė lengvo ir patogaus gyvenimo, jis kalėjo lageryje, tačiau niekuomet nekaltino savo skriaudikų, bažnyčios vadovybė jį globojo ir gerbė, nors ji dažnai sulaužydavo įprastas taisykles. Žmones visada nepaprastai traukė Tėvo Stanislovo asmenybė, tikintieji ir ne tik tikintieji plūsdavo su juo susitikti, pakalbėti ir visuomet būdavo išgirsti. Bene geriausiai Tėvo Stanislovo gebėjimą klausytis žmonių apibūdina jo paties pasakyti žodžiai: „su žmonėmis reikia kalbėtis širdimi…“.

Knygos „Tėvo Stanislovo ženklai“ autorė su juo bendravo 19 metų, pažino jį patį ir jo aplinkos žmones, kurie knygoje mielai dalijasi prisiminimais ir liudijimais. Pati V. Šereikienė į Tėvą Stanislovą kreipėsi ištikus asmeninei krizei, kai prarado darbą ir bet kokią viltį. Ji pradėjo savanoriškai dirbti Paberžėje ir ši tarnystė visiškai pakeitė autorės gyvenimą. Į knygą „Tėvo Stanislovo ženklai“ ji sudėjo visus nepaprastus ne tik jai, bet ir kitiems nutikusius dalykus, kurie prilygsta stebuklams. Tikimasi, jog Tėvą Stanislovą dėl daugybės su juo siejamų išgijimų, pasitvirtinusių pranašysčių, pavyks paskelbti šventuoju.

„Jis yra vaikščiojanti meilė. Žemės jis paėmė tiek, kiek reikėjo, ir iš nieko jos neatėmė. Aš mačiau jame Žmogų, Mokytoją, todėl visa Lietuva veržėsi prie jo.“ – apie Tėvą Stanislovą sakė poetas Justinas Marcinkevičius.