Romanai „Tavo akys matė mane: meilės istorija“ (1994), ir „Su riedančia ašara: detektyvinė istorija“ (2001) kartu su trečiuoju, kuris dar rašomas, sudaro trilogiją. XX amžiaus istoriją rašytojas Sjonas atkuria pasitelkęs įvairiausius šaltinius – islandų pasakojamąją tradiciją, pasaulio literatūrą, mitologiją, teologiją, ekspresionistinius filmus, detektyvines istorijas ir net komiksus. Sjonas praplečia ir sulaužo tradiciškai „nerimtomis“ laikomas literatūrines formas: meilės ir detektyvinė istorijos čia neįprastos.
„Tavo akys matė mane“ – pasaka suaugusiems. Jau pirmąjį skyrių perskaitęs supranti, kad Sjonas – fantastiškas pasakotojas“.
Aftenposten Morgen, Norvegija
„Tai nėra magiškojo realizmo klausimas, tai tarsi H. C. Andersenas pasakotų F. Kafkos istorijas ir atvirkščiai... Sjonui pavyksta supinti ironiją ir romantizmą, farsą ir istoriją, naiviąją poeziją ir ekspresionistinius iškraipymus... Nieko panašaus nerasite nei Švedijoje, nei Islandijoje“.
Dagens Nyheter, Švedija
„Kartais pasakojimas tampa panašus į sapną, kur fantazija ir simbolizmas siurrealistiškai keičia logišką ir realistišką dėstymą. Vaizdai primena Salvadoro Dali paveikslus, kur kūno dalys sklando erdvėje ir žmonės tiesiogine prasme sudega iš meilės...“
Nordvastra Skanes Tidningar, Švedija
Iš islandų kalbos vertė Jurgita Marija Abraitytė
Vertėjos žodis
Vertėjos žodis
"Tavo akys matė mane" - romanas-mįslė, kuriai įminti reikia ir Jūsų pastangų, idant daugiasluoksnis tekstas su daugybe nuorodų ir aliuzijų į pasaulinę literatūra, žinomas asmenybes ir istorinius įvykius atsiskleistų visu savo grožiu.
Romaną parašė Sjonas, puikus šiuolaikinis islandų rašytojas ir vertėjas, vienas garsiausių Islandijos poetų siurrealistų. Jo kūryba versta į visas skandinavų, taip pat ir kitų šalių kalbas. Jis žinomas visame pasaulyje iš Larso von Triero filmo „Šokėja tamsoje". Būtent Sjonas sukūrė tekstus, kuriuos filme atliko garsioji Bjork.
Tavo akys matė mane yra kūrinys apie kūrybą, taip pat ir savęs paties. Jos simbolis - golemas, apie kurį ir sukasi pagrindinis pasakojimas. Jums tikriausiai žinoma XVI amžiaus žydų legenda apie golemą, molinį milžiną, žydų gelbėtoją. Prahos žydams užsitraukus kaizerio Rudolfo nemalonę ir gresiant pogromams garsusis rabinas Loewas mistiškais užkeikimais suteikė iš molio nulipintai milžino golemo statulai gyvybę, kad šis apsaugotų vietos žydus. Kaip sakoma kabaloje, pasaulis buvo sutvertas iš 22 hebrajų kalbos raidžių - jos ir buvo pasitelktos įpučiant molio statulai gyvybę. Golemo sukūrimas labai primena Adomo sukūrimą, kai Dievas iš molio sukūrė pirmąjį žmogų ir įkvėpė jam gyvybę. Tai liudija Dovydo psalmės ištrauka. Būtent iš šių eilučių randasi ir Sjono romano pavadinimas: „Tavo akys matė mane dar negimusį..." (Ps 139,16).
Sjonas šią legendą perpasakoja savaip. Romano įvykiai klostosi nedideliame Vokietijos miestelyje Kiukenštate. Netikėtai pasirodo išbadėjęs, iškankintas bėglys su kuklia manta - lagaminu ir skrybėlės dėže, kurioje slepiamas nepaprastas molio luitas. Bėglį nedidelėje užeigoje, buvusiame viešnamyje, slaugo tarnaitė Mari Sofi, su kuria vėliau keistasis atvykėlis, kuris visai ne paprastas bėglys, iš molio nulipdo berniuką, kuris irgi nėra tiesiog berniukas... Mistikos suteikia lygiagrečiai besiplėtojančios dar dvi pasakojimo linijos - arkangelo Gabrieliaus istorija ir pasakotojo pašnekesiai su savo klausytoja. Per visą pasakojimą Gabrielius bando papūsti savo trimitą, skelbiantį pasaulio pabaigą, tačiau paties Liuciferio vedžiojamas už nosies trimitą sunaikina, staiga suvokęs esąs moteriškos lyties. Pasaulis nežūsta, tačiau sukuriamas golemas, kuris išplaukia į Islandiją.
Knyga prasideda golemo pokalbiu su klausytoja, kuriai šis pasakoja savo istoriją ir norėdamas, kad ji geriau viską suprastų, savo realia-nerealia ranka įsiskverbia jai per kaktą į galvą ir mintis, o kartu ir į pradžių pradžią, vietą, kurioje viskas prasideda. Beje, kakta irgi ne šiaip sau simbolis. Iš senosios legendos žinoma, kad golemo kaktoje buvo įrašytas jo likimas. Sjonas savąjį golemą kaktoje pažymi linija - ženklu, žyminčiu jo vaidmenį žmonijos istorijoje.
Tai dar viena golemo legendos interpretacija, kurioje susiduriame su I pasaulinio karo realybe, ataidi ir II pasaulinio karo įvykių atgarsiai, kai žydai buvo persekiojami panašiai kaip rabino Loewo ir kaizerio Rudolfo laikais. Islandų rašytojas į savo kūrinį įpina ir kitus žinomus pasakojimus apie golemą. Vienas jų - austro Gustavo Meyrinko 1915 m. parašytas romanas "Golemas". Sjonas leidžia golemui pačiam pasakoti savo istoriją - būtent tokią techniką Meyrinkas naudojo savo vėlesniame kūrinyje "Vakarinio lango angelas". Sjono angelas renka ir užrašinėja golemo gimtojo miestelio gyventojų sapnus. Sjonas sužaidė ir kitomis golemo legendos interpretacijomis ir pasaulinio garso kūriniais. Tarp jų - žydų kilmės rašytojo Franzo Kafkos "Procesas" ir "Metamorfozė", vokiečio Roberto Wienes 1919 m. sukurtas filmas „Das Kabinett Des Doktor Caligari", kuris yra ne tik vienas pirmųjų ekspresionistinių filmų, turėjusių išskirtinę įtaką Vokietijos ir kitų šalių kultūrai, bet ir lyginamas su legenda apie golemą. Po metų, 1920-aisiais, Paulas Wegeneris sukūrė kitą filmą apie golemą. Negana to, filmas apie Dr. Caligarį stipriai paveikė to meto režisierių Fritzą Langą, ir šis 1931 m. Holivude sukūrė kino filmą „M" pasakojantį apie vaikų žudiką. Šis motyvas tiesiogiai atsispindi Sjono knygoje, lygiai kaip ir užuominos apie dirbtinį žmogų - visa tai aktualu ir šiandien, kai iš visų pusių plūsta svarstymai apie robotus, mašinas, klonus, kiborgus ir kitus dirbtinio intelekto atstovus.
Sjonas pateikia skaitytojui šiuolaikinę golemo versiją. Golemas čia - naujo žmogaus, žmonijos atgimimo simbolis. Žmonijos, kuri turi viską pradėt iš naujo visiško susinaikinimo akivaizdoje. Pasakojimo tragizmą sustiprina autoriaus meistriškas žongliravimas drastiškais, skaudžiais motyvais, „vaikų kalba", humoru, grotesku, ironija.
