Tas keleivis buvau aš

„Vieškelis Mažeikiai–Židikai–Ylakiai bėga lyguma, pro vešlų didelį eglių mišką, užbėga ant Šveistinės kalno ir, perbėgęs stačia nuokalne per didžiulio slėnio dugną, šoka vėl aukštyn ant kalvos ir dingsta žalumoje. Ant tos kalvos nutūpęs Ylakių miestelis. Keliu urgzdamas, krypuodamas per duobes, palikdamas ilgą, plačią gelsvą dulkių uodegą, važiavo sunkvežimis. Važiavo ir sustojo ant paties kalno viršugalvio. Iš kabinos iššoko jaunas vyrukas su darbo drabužiais, rankoje laikydamas kaimišką duonmaišį, linksmai pamosavo vairuotojui ir pabėgo nuo kelio į dirvoną – toliau nuo dulkių uodegos. Taip ir liko su šypsena. Sunkvežimis nudardėjo nuokalne.
Tas keleivis buvau aš.
Tai buvo 1955 m. liepos 12 d., vidurdienį. Kai vos juntamas vėjelis nustūmė nuo kelio dulkes, aš pilna krūtine įkvėpiau gaivaus savo krašto oro! Aš grįžau! Grįžau namo! Nesutelpa širdyje tas giedras džiaugsmas. Aš nežinau, ar kas sugebėtų surasti žodžius, kaip išreikšti jausmus žmogaus, ketverius metus buvusio uždaryto, be laisvės, ištvėrusio alinančias saugumo tardymo rūsyje dienas, dienas lageryje dirbant kaitroje, rudens darganose, siaubingame žiemos speige, ir dabar štai taip gražuolę vasaros dieną atsistojusio ant savo krašto žemės! Aš jaučiau didžiulį jausmų antplūdį...“
Kazys Ramanauskas

Kazys Ramanauskas (1932–2020) turėjo visus prigimtinius duomenis tapti arba labai geru rašytoju, arba kitokiu ryškiu humanitaru.

Tarybinė okupacija nulėmė taip, kad jaunas vaikinas buvo areštuotas, tardomas LSSR MGB (SSRS valstybės saugumo ministerijos) Klaipėdos vidaus kalėjime, už antitarybinę veiklą pagal Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį nuteisiamas 10 metų kalėjimo. Kiek ir kokios būta tos veiklos ir paaiškėja iš senatvėje rašytų prisiminimų. Laimei, amnestija sutrumpino kalinimo laiką. Grįžęs į gimtuosius Ylakius jau karšto ir šalto patyręs vyras atranda jo laukusią mylimąją ir Klaipėdoje sukuria šeimą.

Pokarinio uostamiesčio atgaivinimo vaizdai, čia suvažiavusių žmonių bendravimas – knygoje „Tas keleivis buvau aš“ autorius viską atvirai pasakoja savo vaikams ir vaikaičiams, įvykius vertina pagal savąją patirtį.