Tarp gyvenimo ir vilties: tam, kuris supranta

Debiutinė Eglės Ramoškaitės knyga „Tarp gyvenimo ir vilties: tam, kuris supranta“ – pasakojimas apie jauno žmogaus vidinį konfliktą tarp tikrovės ir svajonių, tarp realybės ir iliuzijų.


Klėjai šešiolika, tačiau dar būdama ketverių ji žinojo, kad 18-ojo gimtadienio jai sulaukti nelemta. Kai bus septyniolikos, kiekviena diena jai gali būti paskutinė. Vadinasi, tai 365 dienos – per jas galima arba nuveikti kaip įmanoma daugiau kitų labui, arba pasiduoti liūdesiui ir apatijai bei atsiriboti nuo pasaulio.


Klėjos ligą visi vadina Data. Ja sergantieji žino, kada bus priversti palikti šį pasaulį. Visi mažo miestelio, kuriame gyveno mergina, žmonės žinojo apie jos likimą, tad jai įkyrėjo visi užjaučiantys žvilgsniai ir kiekvieną menkiausią užgaidą pildantys tėvai. Ji svajoja pabėgti nuo sterilios atmosferos ir pajusti tikrą gyvenimą. Tokia proga atsiranda ir Klėja išvyksta savanorystei į Niujorką, kur ji sutinka tokius pat Datinius – žmones, sergančius ta pačia liga. Negalėdama padėti sau, mergina nutaria suteikti vilties kitiems.


Eglė Ramoškaitė teigia, kad pagrindinė romano siunčiama žinutė kviečia neromantizuoti mirties. Taip dažnai daro paauglystės sulaukę žmonės, tačiau mirtis yra baisus dalykas: netenkama žmogaus, užgęsusi gyvybė nebūtyje pradangina neišgyventas emocijas ir  nepatirtus išgyvenimus. Vienas iš pagrindinių „Tarp gyvenimo ir vilties: tam, kuris supranta“ atsiradimo priežasčių – pačios autorės išgyvenimai. Būdama 22-iejų ji neteko artimiausio žmogaus. Jos mamą tada pakirto klastingas vėžys. Romano puslapiuose sutinkami jausmai – ne literatūrinė fikcija, o tikri, autentiški išgyvenimai.


Utenoje gimusi ir augusi Eglė Ramoškaitė Vilniuje studijavo teisę, tačiau padirbusi pagal išsilavinimą vos pusmetį, šį darbą metė – pajuto esanti „ne savo rogėse“. Rašymas visada buvo šalia Eglės – ar tai būtų pirmieji bandymai rašyti kultūrinei spaudai, ar atsargūs bandymai kurti meilės istorijas. Galiausiai rašymas tapo jos karjeros varikliu – ji tapo komunikacijos projektų vadove, o viename startuolyje rašė tekstus. Paskutinis, drąsiausias jos žingsnis – tapti laisvai samdoma darbuotoja, tekstų rašytoja. Šiandien ji pavertė mėgstamą užsiėmimą pagrindine savo veikla – moteris veda kūrybinio rašymo kursus kitiems, o dabar knygynų lentynas pasiekė ir pirmoji jos knyga.


Nuo pat pirmosios perskaitytos Hario Poterio knygos Eglė Ramoškaitė liko ištikima paauglių literatūrai. Ji tikina jos neišduosianti – dar ir šiandien ji skaito kalnus užsienio autorių kūrinio, skirtų jauniems žmonėms. Anot jos, tokio pobūdžio literatūra mūsuose dar tik skinasi kelią, netrūksta skeptiškų žvilgsnių bei abejingumo. Jos „Tarp gyvenimo ir vilties: tam, kuris supranta“ – bandymas pakeisti šį status quo.