Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu

Atsisakyti pasipriešinimo ir prisitaikymo dichotomijos, skirstymo į režimo aukas, priešininkus ir jo palaikytojus – viena pamatinių šios kolektyvinės monografijos nuostatų. Užuot prisiėmę moralinio teisėjo vaidmenį, knygos "Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu" autoriai bando iš vidaus ir išorės pažvelgti į sovietmečio lietuvių literatūros lauką, analizuodami jo funkcionavimo mechanizmą ir lauko kaitos paliktus pėdsakus literatūros tekstuose, tirdami santykius su instituciniais rėmais ir jų diskursyvinėmis reprezentacijomis.

Monografijos "Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu" dėmesio centre – probleminiai literatūros proceso mazgai: rašytojai, kurių asmenybės ir kūryba vaidino išskirtinį ir nevienareikšmį vaidmenį, bei tokie literatūros reiškiniai, kuriuose išryškėja nevienaprasmis, komplikuotas santykis su sovietine sistema. Dauguma šių svarbių literatūros sričių ligi šiol menkai tyrinėtos (stalinistinio dešimtmečio literatūra, vidinio monologo proza), tyrinėtos ne literatūrologiniu požiūriu arba paviršutiniškai (Ezopo kalba).

Prof. Kęstutis Nastopka: „Keliais probleminiais pjūviais knygoje pateikiamas konceptualus sovietmečio literatūros vaizdas, išbandomi nauji metodologiniai instrumentai, siūlomi originalūs teoriniai sprendimai. Autoriams pavyko išvengti kategoriško sovietinės literatūros schematizavimo, praskleisti uniforminio metodo vidinį prieštaringumą, unisoną ardančius skirtingus balsus.“