Takeliai žolėje

Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama.

Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.

„Aukštoje ryškioje žolėje už daugiabučio sienos radau pamestus raktus, bėgimo takelį, takelį kampui nukirsti, upėtakį, garso ir vaizdo takelius. Šie takeliai - žolės skirtukai. Skirtukai tapo knygos skyriais. Kiekviename jų įrašytas šiek tiek skirtingas balsas.
Vis dar ieškau grožio ir jaučiu naivų norų pasakyti ką nors naujo.“
Dovilė Bagdonaitė

„Vizuali, kampuota, kandi ir pastabi. Apgaulingai paprasta. Taki ir klajokliška. Poezija, galinti būti sraunia upe ir tigro dryžiais, apsnigtu automobiliu ir kriauklele įrėžtu vardu rankoje. Dovilės Bagdonaitės knyga - tikras chameleonas: joje sentimentus keičia bravūra, Paryžiaus peizažus - iškyla baidarėmis, o švelnumų - ironija.“
Marius Burokas