Taip meluoja žurnalistai

Udo Ulfkotte, žinomo Vokietijos dienraščio redaktorius, knygų autorius, pateikia daugybę faktų, akivaizdžiai rodančių, kaip žiniasklaidos priemonės dėl reitingų, didelių tiražų manipuliuodamos informacija apgaudinėja skaitytojus, televizijos žiūrovus ir radijo klausytojus.


Autoriaus sukaupti ir šokiruojantys, ir linksminantys pavyzdžiai, kruopščiai išnagrinėti užkulisiniai faktai knygoje"„Taip meluoja žurnalistai" leidžia skaitytojams žvilgtelėti į šiuolaikiškos (dez-)informacijos mašinerijos mechanizmą. Visi, ir žiniasklaidos atstovai, ir vartotojai, turi nedelsdami keisti mąstyseną. Žinoma, be žurnalistų visuomenė neišsivers, tačiau, kad informacija nebūtų vien ginklas kovoje dėl valdžios ir įtakos sferų, reikia neprarasti budrumo ir išlaikyti atstumą, iš kurio galima vertinti kritiškai. Jau seniai žurnalistai ne informuoja apie tikrovę, o kuria tariamą tikrovę.


Šioje knygoje Udo Ulfkotte rašo, kokį produktą žiniasklaida mums kasdien pateikia kaip informaciją. Pasirodo, jog dažnai tai būna įžūliai išgalvotas melas. Vaikantis populiarumo ir didelių tiražų, akivaizdžiai manipuliuojama informacija, papirkinėjama, slepiama tai, kas žurnalistui ar jo užsakovui nenaudinga, o išgalvojama tai, kas naudinga.


Išties kiekgi tiesos yra tokiuose pranešimuose kaip "Vėžys iš čiaupo", "Radiacija iš vandens butelio", "Nuodai sportiniuose marškinėliuose"? Istorijos, nutikusios sportinių drabužių ar mineralinio vandens gamintojams, vaizdžiai parodo, kaip žiniasklaidos vykdomos šmeižto kampanijos parklupdo įmones, net jei netrukus paaiškėja, kaip dažnai atsitinka, kad joms mesti kaltinimai nepagrįsti. Tai kodėl žurnalistai mums vis dažniau meluoja? Kodėl melagingos, žiniasklaidos sukurptos istorijos sureikšminamos, o jų autoriams teikiamos garsios premijos?