Šviesos ir Meilės posakiai

Mano yra dangūs ir mano - žemė;

mano yra tautos, teisieji yra mano ir nusidėjėliai;

angelai yra mano ir Dievo Motina,

ir visa yra mano;

ir pats Dievas yra mano ir man,

nes Kristus yra mano ir visas man.

Ko tad prašai ir ieškai, mano siela?

Visa tai yra tavo ir visa - tau.

Nesitenkink mažesniu

ir nežiūrėk trupinių,

byrančių nuo tavo Tėvo stalo.

Išeik ir didžiuokis savo garbe,

pasislėpk joje ir džiaukis,

ir tai, ko prašo tavo širdis, išsipildys.

Šv. Kryžiaus Jonas

Šv. Kryžiaus Jono "Šviesos ir Meilės posakiai" - trumpos, dvasinės išminties kupinos sentencijos, parašytos dykumos Tėvų raštams būdingu stiliumi. Tai tarsi trumpi eilėraščiai proza, itin turiningi ir daugiaprasmiai, todėl juos skaitant pravartu pasitelkti kūrybišką, intuityvią poetinę nuovoką, skanauti žodžius ir frazes lėtai, kartojant daug kartų, kol pagaliau atsivers juose slypinti gili dvasinė prasmė - kaskart galbūt šiek tiek vis kitokia ir kiekvienam savita. Pasak paties autoriaus, šie patarimai, „nors trumpi ir negausūs, manau, yra naudingi ir veiksmingi, taip pat ir glausti, tad norinčiam jais pasinaudoti tikrai nebeprireiks jokių kitų, nes šie apima visus".


Šv. Kryžiaus Jonas - basasis karmelitas, mistikas, poetas, Bažnyčios mokytojas. Gimė Fontivere, Ispanijoje, 1542 m. Būdamas 21-erių įstojo į Medinos del Kampo karmelitų vienuolyną. Salamankos universitete studijavo filosofiją ir teologiją, priėmė kunigystės šventimus. 1568 m. sutiko būsimąją šventąją ir Bažnyčios mokytoją, mistike Šv. Jėzaus Teresę, kuri jį įtikino prisidėti prie Karmelitų ordino atnaujinimo. Šiame kelyje patirti sunkumai, įkalinimas, kančios neapkartino Kryžiaus Jono dvasios; priešingai - „tamsioji sielos naktis", kurią jam teko iškęsti, virto gilia Dievo patirtimi ir subrandino genialų poetą.

Šventasis mirė 1591 m. Ubedos vienuolyne.


Iš ispanų kalbos vertė sesuo Kryžiaus Ieva  Marija OCD