Šviesos blyksnis

„Šviesos blyksnis“ – dar vienas jautrias šiuolaikinės visuomenės temas paliečiantis Jodi Picoult romanas. Kaip elgtis pareigūnui, kurio vaikas tapo pagrobėjo įkaitu?

Šilta rudens diena moterų reprodukcinės sveikatos klinikoje – arba Centre, kaip ją vadina vietiniai – prasideda įprastai. Paslaugus ir draugiškas kolektyvas siūlo pagalbą kiekvienai duris pravėrusiai merginai ar moteriai.

Centras liko vienintele vieta visoje Misisipės valstijoje, kur moterims teisėtai daromi abortai, tad moterų, kurias gyvenimo aplinkybės privertė čia užsukti, netrūksta… Tačiau tą rytą pro duris įžengia sielvartaujantis ir iš pusiausvyros išmuštas vyras – pradėjęs šaudyti, jis paima Centro lankytojas ir darbuotojus įkaitais.

Į nusikaltimo vietą atskubėjęs policijos derybininkas Hju Makelrojus pradeda įprastinę procedūrą – aptveria įvykio vietą, išrikiuoja policijos pajėgas, rengia planą, kaip užmegzti su užpuoliku ryšį. Tačiau vienas dalykas viską apverčia aukštyn kojomis... Hju Makelrojus gauna žinutę, kad už Centro durų – ir jo duktė Vren.

Centre - daugybė žmonių ir kiekvienas iš jų gali papasakoti sukrečiančią savo gyvenimo istoriją: paniką bandanti įveikti slaugė, trokštanti išgelbėti sužeistos moters gyvybę; gydytojas, kuris vedamas tikėjimo renkasi daryti abortus, o ne priešingai; Centro paciente apsimetanti abortų kritikė, kuriai dabar gresia mirti nuo „saviškio“...

Net kai skaitytojui jau atrodys, kad jis žino, kuo baigsis pasakojama istorija, Jodi Picoult jo taip paprastai nepaleis. Ji vis artimiau supažindina su kiekvienu veikėju, kviečia suprasti kiekvieno iš jų motyvus ir argumentus, kviečia išgirsti kiekvieno požiūrį į susiklosčiusią situaciją. „Šviesos blyksnis“ - daugiau nei paprastas romanas, tai atsakas į aktualias socialines problemas.

Jautrios temos, nuolat dominančios žiniasklaidą ir keliančios diskusijas visuomenėje – ne naujiena Jodi Picoult. Ji savo prozoje nagrinėjo jautrias Holokausto, mirties bausmės, homoseksualų teisių ir kitas temas. Kontroversiškų temų ji nebijo: „Niekad nenurodinėju savo skaitytojams, kaip jie turėtų galvoti – tiesiog įgarsinu skirtingas diskutuojančias puses ir kviečiu įsiklausyti į jų argumentus, o tada paklausti savęs, kodėl mano įsitikinimai yra tokie, kokie yra? Galbūt grožinė literatūra yra vienintelė galimybė išgirsti ir kitą pusę“, – svarsto rašytoja.

„Picoult kalba lyriška, ypač kai ji aprašo savo kuriamus personažus - jų lūpomis pasakojamos istorijosjautrios ir betarpiškos. „Šviesos blyksnis“ – romanas apie meilę ir skausmą, tačiau Picoult niekada nesakys, kaip jūs turėtumėte jaustis. Ji tik ieško ryšio tarp atjautos ir proto – kadangi pasauliui šiandien trūksta abiejų, jos knygos turi būtų skaitomos.“
The Independent

Iš anglų kalbos vertė Irena Kupčinskienė