Šventojo Sarbelijaus žodžiai

Maronitų vienuolis, teologas ir istorijos mokslų daktaras Hanna Skandar daugybę laiko skyrė šventojo Sarbelijaus gyvenimo analizei. Jis parašė daug publikacijų ir išsamią šventojo Sarbelijaus biografiją. Jo knyga „Šventojo Sarbelijaus žodžiai“ – tai duoklė šventajam, kurio dėka įvyko begalė stebuklų ir išgijimų visame pasaulyje. Tai įkvėpimas šventojo Sarbelijaus pagalbos siekiantiems tikintiesiems.

Juozapas Antanas Maklufas (Youssef Antoun Makhlouf) – toks buvo tikrasis šventojo Sarbelijau vardas – gimė 1828 m. turkų okupuotame Libane. Kai jam buvo vos treji metai, mirė tėvas, tad Juozapas užaugo savo dėdės šeimoje.

Būdamas dvidešimt trejų, Juozapas įstojo į Libano maronitų ordino vienuolyną, ir pasirinko Sarbelijaus vardą, taip pagerbdamas II a. bažnyčios kankinį. 1853 m. Sarbelijus davė amžinuosius įžadus, o dar po šešerių metų buvo įšventintas į kunigus.

Pajutęs pašaukimą ir sekdamas penktajame amžiuje gyvenusio Šv. Marono pavyzdžiu, Sarbelijus 23 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą. Jis greitai išgarsėjo kaip šventasis, todėl jo palaiminimo ir užtarimo siekė daugybė tikinčiųjų - žmonės eidavo prašyti melstis už juos ir laukdavo stebuklų. Sarbelijus nuolat pasninkavo ir kartais, paprašytas vienuolyno vyresniųjų, teikdavo Sakramentą aplinkiniuose kaimuose.

Sarbelijus mirė 1898 metais per Kūčias, o jo kapas greitai tapo traukos objektu piligrimams. Buvo paskelbta, jog čia apsilankę išgyja ligoniai. Po jo mirties užfiksuota daugiau nei 13 tūkstančių stebuklingų pagijimų, kurie buvo aprašyti spaudoje ir įrašyti vienuolyno knygose.

1965 m. tėvas Sarbelijus buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1977 m. popiežius Paulius VI jį kanonizavo.

Šventasis Sarbelijus dažnai vadinamas „šventąja Terese ir Libano“. Jis garsėjo savo išmintimi ir nuolankumu tiek būdamas gyvas, tiek po mirties – jo darbai ir pamokymai sklido iš lūpų į lūpas.

Tėvas Hanna Skandar knygoje „Šventojo Sarbelijaus žodžiai“ pateikia Sarbelijaus pamokslų ir minčių antologiją. Tai daugiausia rytietišką prieskonį turinčios kalbos ir pamokymai, kurie artimi bibliniams ir puikiai praturtins mūsų maldas ar meditacijas.

Tokių šventųjų kaip šv. Sarbelijus egzistavimas itin svarbus Bažnyčiai, kuri moko vertinti įvairovę ir joje rasti vienybę. Sarbelijus moko bet kokioje gyvenimo situacijoje atsigręžti į Dievą, tik tuomet mūsų maldos tampa gilios bei prasmingos.