Svėjos sūnus (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

„Svėjos sūnus“ – švedų žurnalistės Lenos Andersson kūrinys, kuriame chirurgiškai tiksliai rekonstruojamas Švedijos socialinis gyvenimas ir atskleidžiamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas.

Ragnaras Johansonas tikras modernios visuomenės kūdikis. Jis gimė ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, kai šalyje vyko didžiosios permainos ir įsibėgėjo modernizacija. Būtent dėl šios priežasties jam, socialinės demokratijos vertybių aplinkoje subrendusiam vyrui, jo motinos Svėjos įpročiai kelia pasibaisėjimą. Kepti pyragus, konservuoti daržoves ir skalbti rankomis – visa tai, Ragnaro įsitikinimu, turėjo likti praeityje. Tokie dalykai niekaip nedera su pergalingu žygiu į modernybės laikus.

Naujomis vertybėmis besivadovaująs Ragnaras aukština skalbimo mašinos efektyvumą ir pusfabrikačių suteikiamą galimybę taupyti laiką. Susilaukęs dukters Elzos, jis augina ją vadovaudamasis savo vertybėmis ir siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke.

Dvi Ragnaro gyvenimo moterys simbolizuoja istorinį lūžį: Svėja įprasmina praeitį, valstietišką "tamsumą ir atsilikimą", o Elza įkūnija ateitį ir naująjį pasaulį. Deja, niekas neapsaugotas nuo likimo pokyčių. Viskas ima keistis ir nepriekaištingas naujasis tobulas Ragnaro pasaulis išsikvepia. Ar tikrai jo motinos įpročiai ir patirtys tėra nenaudingi praeities reliktai?

Lena Andersson, pasakodama vienos šeimos istoriją, išsamiai ir tiksliai rekonstruoja gerovės valstybės žlugimo procesą. Romane „Svėjos sūnus“ autorė nebijo jautrių temų ir skaudžių problemų, kurios iškyla vykstant socialinėms transformacijoms. Tai pasakojimas apie žmones vienijančius ir skiriančius dalykus, ištikimybę sau ir kitiems, savirealizaciją ir modernybės „tiesą“, valstybės ir visuomenės santykį, pasitikėjimą ir vidinę stiprybę.

Knygos autorė Lena Andersson (g. 1970) – aštuonis romanus sukūrusi švedų žurnalistė, bendradrbiaujanti su didžiausiais šalies leidiniais. Rašytoja laikoma viena įdomiausių ir talentingiausių šalies apžvalgininkių. Kadangi gilinasi į moterų psichologiją ir lyčių tarpusavio santykius, ji apibūdinama kaip geriausia šalies meilės temos ekspertė, tačiau jos tekstai toli gražu neprimena romantiškų meilės istorijų – tai tikroviški, skaudžias temas nagrinėjantys kūriniai. Lietuvių kalba išleisti du romanai: „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“. Prieš keletą metų rašytoją lankėsi Vilniaus knygų mugėje.

Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis