Sveiko gyvenimo paslaptys

„Sveiko gyvenimo paslaptys“ – žinomos Lietuvos žiniuonės, fitoterapeutės ir mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės knyga, kurioje surinkti vertingiausi jos straipsniai apie liaudies mediciną, žolininkystę ir sveikos gyvensenos paslaptis.


Mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė visuomet norėjo padėti žmonėms, todėl buvo jų nepaprastai mylima ir gerbiama. Paskutine Lietuvos Žiniuone vadinama moteris savo gyvenimą  stengėsi pažinti vaistinius augalus ir jų gydomąsias savybes ir savo žiniomis pasidalinti. Daugelis šiandienos žmogui svarbių gyvensenos įpročių – natūralaus pluošto drabužiai, maistas be konservantų, gydomoji natūralių produktų galia ir sveiko maisto svarba – mokslininkės aprašyti dar prieš dešimtmečius. Tad jos knyga „Sveiko gyvenimo paslaptys“, supažindinanti su liaudies medicina ir vaistažolių pritaikymo būdais – kaip niekad aktuali.


Knygoje farmacininkė atskleis, kad pasitelkus vaistinius augalus ir jų preparatus, nesunkiai galima išgydyti alergiją, širdies, nervų ir kitas žmones kamuojančias ligas. Skaitydami „Sveiko gyvenimo paslaptys“ susipažinsite su seniausiu pasaulyje gydymo būdu, vadinamu fitoterapija – vaistinių augalų pažinimu ir taikymu gydant įvairias ligas. Anot specialistės, žolelės padeda įveikti ne tik tokius negalavimus kaip slogą ar karščiavimą, bet gali veiksmingai kovoti su onkologinėmis ligomis.


Autorė knygoje ne tik pristato populiariausius mūsų šalies vaistinius augalus, supažindina su gydomosiomis jų savybėmis, pasakoja apie sveiką gyvenimo būdą ir tinkamą mitybą, bet ir dalinasi mintimis apie liaudies medicinos tradicijas bei gamtos reiškinių įtaka žmogui.



Sakoma, kad visa Šimkūnų šeima turėjo „žalčio žymę“ – ji padėdavo rasti ir pažinti vaistažoles, o pievos ir miškai šiai giminei buvo sava, gerai pažįstama aplinka. Eugenija Šimkūnaitė gimė 1920 m. Rusijoje farmacininko ir medicinos sesers šeimoje. Į Lietuvą grįžusi šeima įsikūrė Tauragnuose, kur tėvas Pranas atidarė vaistinę. Mažosios Eugenijos vaikystės dienos bėgo padedant tėvams – mergaitė rinko vaistažoles, kurias tėtis parduodavo vaistinėms ar gamindavo preparatus. Taip nepaprasto grožio Tauragnų apylinkės, pievos ir miškai tapo Eugenijos Šimkūnaitės antraisiais namais. Kai 1937 m. baigė Utenos gimnaziją, ji buvo užtikrinta dėl tolesnių savo gyvenimo žingsnių – mergina studijavo farmaciją Vytauto Didžiojo universitete. Pirmieji pokario metai buvo ypač sunkūs, tačiau Eugenija Šimkūnaitė ilgainiui pasiekė savo svajonę ir apgynė mokslų daktarės disertaciją – tai kone vienintelė iki šiol Lietuvoje parašyta disertacija apie vaistažoles ir jų gydomąsias savybes.

Per savo gyvenimą Eugenija Šimkūnaitė yra parašiusi daugiau nei septynis šimtus straipsnių, paremtų fitoterapijos tyrimais, tyrinėjimais ir žiniomis.


„Sveiko gyvenimo paslaptys“ – tai biologijos mokslų daktarės, paskutinės Lietuvos raganos vertingas rankraštinis palikimas. "Juk ragana ne nuo žodžio "ragas", bet nuo "regėti." (Eugenija Šimkūnaitė)