Svarbesniosios XX amžiaus lietuvių kalbos gramatikos

Monografijoje "Svarbesniosios XX amžiaus lietuvių kalbos gramatikos" pateiktas XX a. lietuvių kalbos dalių mokslas (morfologija). Kiekviena kalbos dalis turi savitą kategorinę reikšmę, formas, jų vaidmenis žodyje ir sakinyje. Todėl, sprendžiant kalbos dalių problemas, neišvengiama ir sintaksės, bet tiesiogiai sintaksė čia nenagrinėjama, nes XX a. antrojoje pusėje ji lituanistų neleistinai atskirta nuo morfologijos.

Morfologijos reiškinių analizės pagrindas – K. Jauniaus, J. Jablonskio, J. Damijonaičio, J. Ambraškos ir J. Žiugždos gramatikos, trys iš aštuoniolikos J. Žiugždos gramatikos leidimų (1943, 1946, 1971), J. Otrembskio gramatika ir visos akademinės lietuvių kalbos gramatikos. Jauniaus gramatika patenka į XX a. todėl, kad ji skaitytojams tapo prieinama tik šio amžiaus pradžioje (1911, 1916), ypač K. Būgos išversta į rusų kalbą.

Pasirinktųjų gramatikų mokslas nagrinėjamas lietuvių ir bendrosios kalbotyros kontekste. Daug cituojama ir nurodoma literatūros, sakoma ir savoji nuomonė. Todėl, skaitant šią monografiją, galima susipažinti ne tik su analizei pasirinktosiomis gramatikomis, bet ir matyti bendrą XX a. gramatinio mąstymo raidą ir pačios autorės galutinai suformuluotą savą gramatinės formos, gramatinės reikšmės ir gramatinės kategorijos suvokimą.