Suvokimo durys. Dangus ir pragaras

Aldous Huxley buvo vienas atidžiausių ir smalsiausių žmogiškosios prigimties ir civilizacijos stebėtojų. Knygoje „Suvokimo durys. Dangus ir pragaras“ spausdinamos dvi pasaulį šokiravusios autoriaus esė. Šie du kūriniai tapo XX amžiaus klasika ir viena reikšmingiausių studijų apie sąmonės ribas plečiančių medžiagų poveikį.

Taip, kaip moka jis vienintelis, Aldous Huxley tyrinėja tolimiausius proto kampelius ir nepažintas žmogaus sąmonės teritorijas. Dvi autoriaus esė „Suvokimo durys“ ir „Dangus ir pragaras“ yra reikšmingiausi tyrimai apie tai, kaip medikamentai išplečia sąmonės ribas.

Aldous Huxley (1894–1963) – vienas talentingiausių ir išskirtiniausių XX a. anglų rašytojų, poetas, dramaturgas. Labiausiai jį išgarsino antiutopinis romanas „Puikus naujas pasaulis“, taip pat parašė romanus „Neregys Gazoje“, „Sala“ ir kt. Autorius visą gyvenimą siekė praplėsti žmogaus suvokimo ribas, tai jis darė savo gyvenime, tai atsispindi ir jo kūryboje. Buvo devynis kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai, tačiau jos negavo.

Aldous Huxley šeštajame dešimtmetyje savęs pažinimo tikslais pradėjo vartoti haliucinogenus. Eksperimentavo su meskalinu (alkaloidas ir haliucinogenas, randamas kaktusuose, pagrindinis jo efektas – haliucinacijos, euforija, vizijos) ir LSD, o savo potyrius aprašė esė „Suvokimo durys“ (The Doors of Perception). Ši knyga iki šiol laikoma bitnikų biblija, kultinės muzikos grupės „The Doors“ pavadinimas taip pat kildinamas iš šios esė.

Esė „Suvokimo durys“ autorius parašė 1954 metais, užtruko du mėnesius. Ji tapo tikra sensacija ir buvo daugelio smerkiama, tačiau atsirado ir dar daugiau rašytojo gerbėjų. Įvairi medžiaga ir tekstai apie psichodelikus tuo metu buvo itin mėgstami pirmųjų hipių. Parašęs „Suvokimo duris“ A. Huxley savo bandymų nenutraukė ir drauge su dar pora bičiulių eksperimentavo toliau. Jo dėmesį patraukė socialiniai šių medikamentų poveikio aspektai, kuriuos jis aprašė kitoje esė „Rojus ir pragaras“ (1956 m.)

Kai A. Huxley buvo diagnozuotas vėžys, visai prieš pat mirtį, jis parašė savo žmonai raštelį, kalbėti jau nebegalėjo. Raštelyje paprašė dozės LSD. Per savo karjerą autorius parašė 47 knygas. Viena paskutiniųjų jo knygų, utopinis romanas „Sala“, kurį parašė jau prastėjant sveikatai, įkvėpė kelis šimtus žmonių susiburti į bendruomenę, kuri siekė gyventi pagal knygoje aprašytus principus.

Iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė