Sutemų keleiviai: Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė 1944–1958 m.

Vytauto apygarda buvo stipriausia ir aktyviausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje. Būtent čia partizaninis judėjimas prasidėjo anksčiausiai, nes čia pirmiausia ir įžengė sovietų armija.


Knygos „Sutemų keleiviai“ tikslas – praskleisti uždangą, gaubiančią ginkuotojo pasipriešinimo Šiaurės rytų Lietuvoje istoriją ir pateikti skaitytojui išsamų moksliškai dokumentuotą pasakojimą apie LLA 3-iosios Vytauto apygardos 5-osios Lokio rinktinės kūrimąsi, organizacinę raidą, laimėjimus ir netektis nuo įkūrimo 1944-ųjų gruodį iki paskutinio atodūsio 1958-aisiais, kai ginklus sudėjo taip ir nenugalėti paskutiniai jos kovotojai: legendiniai broliai Stumbrai – Juozas bei Izidorius Streikai ir Petras Pošius-Gediminas.


Knygoje pristatomos ginkluotojo pasipriešinimo rėmėjo ir dalyvio Andriaus Dručkaus negailestinguose bei kupinuose pavojų gyvenimo vingiuose išsaugotų keturiasdešimt autentiškų partizanų dokumentų faksimilės bei fotografijos.


Skyriuje apie partizanų spaudą ir atsišaukimus aptariami Lokio rinktinės štabo archyve ir muziejų archyvuose bei saugyklose išlikę Vytauto apygardos partizanų spaudos leidiniai: „Sutemų keleivis“, „Aukštaičių kova“, „Laisvės šauklys“. Analizuojamas jų turinys, atskleidžiama leidybos istorija, pateikiamas bendras partizanų spaudos kontekstas. Skyriuje apie partizanų susirašinėjimą ir dienoraščius pristatomi išlikę partizanų laiškai ir dienoraščiai kaip vieni svarbiausių partizanų šaltinių, perteikiantys jų karo istoriją ne sausomis dokumentų eilutėmis, o gyva ir autentiška tiesioginių įvykių dalyvių patirtimi. Nagrinėjama sovietų represinių struktūrų kova su Lokio rinktinės junginiais, aptariami sovietų taikyti kovos metodai, jų rezultatai ir pralaimėjimai, taip pat mėginama nustatyti, ar MGB dokumentuose atsispindi adekvatus partizanų veiklos vaizdas.


Knygoje publikuojamos išlikusios Lokio rinktinės partizanų fotografijos, kurių daugumos autorius – Andrius Dručkus. Remiantis fotografijos istorijos tyrinėtojų ir pačių partizanų liudijimais, mėginama atsakyti į klausimą, kodėl partizanai, nors jų fotografijos ir galėjo tapti įkalčiais sovietų represinių struktūrų rankose, gana dažnai fotografuodavosi.


Leidinyje taip pat publikuojamas Latvijos valstybės archyve saugomų dokumentų pagrindu latvių tyrinėtojų Gunaro Blūzmos ir Janio Viliumo parengtas straipsnis apie bendrą lietuvių ir latvių partizanų kovą.