Su daina po Žygaičius

DAINOS SUŽYDĖJIME ESAM...

Kai perskaičiau tokius mielos kolegės Reginos Šliogerytės-Bliūdžiuvienės žodžius, supratau, kad geresnio pavadinimo šiam mano tekstui negalėtų būti. Lygiai prieš 50 metų atvažiavus dirbti į Tauragę ir pradėjus mokyti vaikus lietuvių kalbos ir literatūros, tekdavo kartais mokiniams parodyti ir vadinamąjį Lietuvos literatūrinį žemėlapį. Tas žemėlapis (turbūt šiandien tokio nebėra) būdavo nusagstytas žymesnių Lietuvos rašytojų, poetų nuotraukėlėmis, o ties Taurage šviesdavo tuščia vieta. Aplink kaimyninius rajonus - Šilalę, Kelmę, Raseinius - nuotraukėlių būdavo tiršta. Ką čia bekalbėti apie artimiausią Klaipėdos ar Karaliaučiaus kraštą.

Žinojau, kad Tauragėje buvo dirbę poetas Paulius Drevinis, trumpai pabuvojo Janina Degutytė. Bet tai ne mūsų, Tauragės krašto, žmonės. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjo ryškėti Birutė Baltrušaitytė, nuo Lomių kilusi profesorė, habilituota daktarė, poetė, prozininkė, mokslininkė. Jos vardu pavadinta ir Tauragės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Tai ir viskas buvo iki tam tikro laiko. Dar žurnalistas Bronislovas Jagminas buvo išleidęs knygutę „Tauragės rajonas“. Apie Tauragę daugiau nieko arba beveik nieko nebuvo.

Ir atėjo tas laikas. Lietuvos žmonės atkūrė Lietuvos liuosybę, neprigulmybę, kurią Adomas Šernas pavadino nepriklausomybe, ir tas žodis prigijo. Nepriklausomoje Lietuvoj atsirišo už dantų sovietinėje priespaudoje laikyti liežuviai, nebeliko cenzūros, nebereikėjo keliaklupsčiauti, pataikauti esamai valdžiai. Pradėjo kurtis literatų klubai, susivienijimai, nepriklausomų rašytojų sąjungos ir kiti panašūs dariniai. Žmonės sužinojo (kas specialiai domėjosi, galėjo ir prie sovietų gauti kuklios informacijos), kad yra Škėma, Bradūnas, Brazdžionis... Pasirodo, dar gyvas buvo Vytė Nemunėlis, kai 1989 metais grįžo po labai ilgo laiko j Lietuvą! Stebuklai! Galvojom, kad seniai jo nebėra šioje žemėje.

Atsirado gausu įvairiausios literatūros, neretai (teisybės dėlei reikia pasakyti) ir verstinės menkavertės, ir mūsų pačių mažai reikšmingos. Bet žmonės išlaisvėjo, ir tai yra labai svarbu, o ateitis parodys, kas yra ko vertas. Juk nebūtina aukso raidėmis įsirašyti į Lietuvos literatūros ar muzikos istoriją, greičiau yra įdomu bandyti save išreikšti, numalšinti kūrybos troškulį ir alkį. O jeigu atsiranda žmonių, kurie skaito ir domisi, arba mokosi Gražinos, šios knygos sumanytojos ir autorės, sukurtų dainų žygaitiškių tekstais - ko daugiau bereikia...

Atkuto ir miegantis Tauragės kraštas. Jau greitai bus 30 metų, kai įsikūrė Tauragės literatų klubas „Žingsniai“, šiuo metu jungiantis tris dešimtis prozininkų ir poetų, atsirado daug pavienių kūrėjų, nesijungiančių į jokius klubus ar sąjungas. Ir kas galėjo dar visai neseniai, prieš trejetą dešimtmečių, pagalvoti kad kiekvienais metais Tauragės viešosios Birutės Baltrušaitytės bibliotekos skelbiamame „Metų knygos“ konkurse dalyvautų 10-15-17 knygų. Ir visos jos parašytos tauragiškių ir Tauragėje.

Šiuo požiūriu unikalus yra Žygaičių kraštas. Nežinau Lietuvoje (galbūt yra, tikriausiai yra) tokio miestelio, tokios seniūnijos, kur būtų tiek gabių literatų. Ir jau pagarsėjusių, įvairių premijų, medalių, konkursų laureatų. Kaip čia nepaminėsi Reginai Šliogerytei-Bliūdžiuvienei prie visų kitų apdovanojimų ir pripažinimų, paskirtosios Dionizo Poškos literatūrinės premijos, arba, kad Jono Jakštaičio-Šapelio knygos jau penktus metus iš eilės tampa populiariausiomis knygomis Tauragėje, kad Ramunės Juciūtės-Ordo eilėraščiai atspausdinti pasaulio lietuvių rašytojų knygoje „EGZODIKA II“ ir kad jai suteiktas Tauragės rajono garbės ambasadorės Lenkijoje vardas. Žygaitiškių kūrėjų geografija neįtikėtinai prasiplėtė. Pasiekia net Čikagą, kur kunigas ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys Valdas Aušra didžiuojasi savo šaknimis Žygaičių žemėje.

Neįtikėtina meile savo vaikystės kraštui spinduliuoja šios knygos sumanytoja, autorė, dabar jau plačiai pagerbtoji ir žinoma Joniškio gyventoja, muzikė, poetė, pedagogė Gražina Jakutytė-Pamparienė. Jos pastangų dėka štai Jūsų, mieli žygaitiškiai, tauragiškiai, joniškiečiai, neabejoju Gdansko ir Čikagos žmonės, rankose jau trečioji tokio pobūdžio knyga. Dainos. Kas gali būti gražiau, kai Lietuva šiemet mini Dainų švenčių 100-metį. Ir nuostabą kelia, kad kiekvienoje naujoje knygutėje atsiranda vis naujų vardų ir pavardžių. Štai, pasirodo, ir Justina Čepliauskaitė-Trilikauskienė turi artimų sąsajų su Žygaičių kraštu, atsiranda ir kitų, kuriuos Jūs rasite šioje dainų knygoje.

Atskiru žodžiu reiktų paminėti ir knygų iliustratorius, dailininkus - neprilygstamoji knygų dailininkė yra Teresė Žilaitytė-Beitienė, net keletą Jono Jakštaičio-Šapelio knygų iliustravo Žygaičių gimnazijos mokiniai, kuriems gražiai kelią rodo dailės mokytoja Birutė Bacevičienė ir kt.

Ir žanriniu požiūriu Žygaičių kūrėjai turi labai platų diapazoną: Gražinos Jakutytės-Pamparienės dainos (Tauragės krašte tai yra unikalu), Jono Nairanausko publicistinės, istorinės, archyvinės knygos, poezija, Reginos Šliogerytės-Bliūdžiuvienės mitologinės, kelionių, prozos, poezijos knygos, Jono Jakštaičio poezija vaikams ir pan.

Žinia, be parėmimo, be paskatinimo, be gero žodžio knygos neatsiranda. Gerieji varikliai šiuo požiūriu yra buvęs bendruomenės pirmininkas, knygų autorius, poetas Jonas Nairanauskas, dabartinė veiklioji bendruomenės „Žygava“ pirmininkė Jolanta Vaitiekienė, bibliotekininkė Zita Karosaitė-Jakienė ir, žinoma, visa bendruomenė, šiemet švenčianti savo 20-metį.

Anot Reginos Šliogerytės-Bliūdžiuvienės, esame visi „dainos sužydėjime“. Tegul žydi dainos, tegul skamba Lietuva ir Žygaičiai.

Eugenijus ŠALTIS, literatas, Tauragės rajono garbės pilietis